Boeing L-15 Scout buvo per keistas, kad būtų gaminamas

Boeing L-15 Scout – tai mažas lėktuvas, kuris turi daug įdomių savybių. Kartu tai – neįgyvendintas projektas, nes Jungtinių Valstijų Karinėms oro pajėgoms šis lėtkuvas pasirodė esantis nereikalingas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui stipriai sumažėjo karinių lėktuvų poreikis. Boeing, kaip ir kiti orlaivių gamintojai, ėmė dairytis naujų projektų, kurie leistų uždirbti ir taikos metu. Netrukus po karo JAV oro pajėgų paskelbtas apžvalginio lėktuvo konkursas neišvengiamai sudomino ir Boeing. Kompanija pasiūlė naują lėktuvą, kuris tada buvo žymimas kaip YL-15. Konkurso jis nelaimėjo – sėkmingiau jame pasirodė Aeronca, Piper bei North American Aviation lėktuvai, pasižymintys tradicine fiuzeliažo forma.

Boeing L-15 Scout, kaip galiausiai buvo pavadintas eksperimentinis YL-15, buvo sukurtas specialiai kaip apžvalginis lėktuvas. Tai yra, ne kažkoks universalus lengvas orlaivis, o būtent kaip apžvalginis lėktuvas. Jis turėjo tik dvi vietas ir negalėjo paimti beveik jokio krovinio. Jis netiko sužeistųjų evakuacijai, atsargų pristatymui, karių ar darbininkų transportui, bet buvo geras paieškų ir žvalgybos orlaivis.

O ko reikia geram apžvalginiam orlaiviui? Jam reikia galimybės:

• skristi lėtai (žemas smukos greitis);
• kilti nuo trumpo ir nelygaus tako;
• gerą matomumą suteikiančio fiuzeliažo.

1947 metais pirmajam skrydžiui pakilęs Boeing L-15 Scout pasižymėjo visomis šiomis savybėmis. Fowlerio užsparniai leido šiam lėktuvui skristi labai lėtai ir kartu padėdavo jam atsiplėšti nuo žemės po trumpo įsibėgėjimo. L-15 Scout  galėjo pakilti nuo 80 metrų ilgio aerodromo tako, pievos, kelio ar lygesnės sniego atkarpos ir laimingai skrido minimaliu 56 km/val. greičiu. Maksimalus lėktuvo greitis siekė 180 km/val.

Boeing L-15 Scout fiuzeliažo ilgis siekė 7,7 m, sparnų – 12,19 m. Stebėtojo vieta dvivietėje L-15 Scout kabinoje buvo tiesiai už piloto. Stebėtojo sėdynę buvo galima apsukti, o galinė fiuzeliažo dalis turėjo didelius langus – jii buvo beveik visiškai skaidri. Joks kitas to meto lėktuvas nesiūlė tokio gero apžvalgos kampo.

Dėl to L-15 Scout fiuzeliažas atrodo šiek tiek keistai – gal net primena sraigtasparnį. Tačiau šis lėktuvas turėjo vienintelę paskirtį, o toks specializuotas vaidmuo neišvengiamai formavo ir jo dizainą. Boeing netgi numatė galimybę, kad paieškos misijose L-15 Scout būtų naudojamas su kitu lėktuvų, kuris jį temptų iki 265 km/val. greičiu. Tai buvo numatyta dėl to, kad kiti lėktuvai tiesiog nesiūlė tokių gerų apžvalgos galimybių kaip L-15.

L-15 Scout uodega irgi nebuvo įprasta tiems laikams. Aukštai sumontuoto plono liemens pabaigoje buvo du žemyn nuleisti vertikalūs stabilizatoriai. Transportavimui L-15 išrinkamas per 39 minutes. Tai leido lėktuvą tempti visureigiu ar sunkvežimiu, įsibėgėjant iki 65 km/val. (tempiant greičiau kilo važiuoklės pažeidimo grėsmė). L-15 Scout buvo surenkamas ir paruošiamas skrydžiui per mažiau nei valandą.

Boeing L-15 Scout priekyje buvo Lycoming O-290-7 keturių cilindrų variklis, išvystantis 93 kW galią (125 AG). Tuščias lėktuvas svėrė 684 kg. Su pilnais degalų bakais jis galėjo nuskristi maždaug 463 km, bet papildomas po fiuzeliažu montuojamas 91 litro bakas maksimalų įveikiamą atstumą kone padvigubindavo.

Boeing pagamino tik 12 tokių lėktuvų bandymams. Po jų JAV Karinės oro pajėgos nusprendė nepirkti L-15 Scout ir investuoti į labiau jau tradicinio dizaino lėktuvus, kurie neturėjo tokių gerų apžvalgos kampų, bet galėjo paimti daugiau krovinio. Trumpai tariant, universalesni lėktuvai nugalėjo. Tuo tarpu tie keli pagaminti L-15 Scout buvo naudojamų įvairiose JAV institucijose. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba savo L-15 Scout buvo apavusi slidėmis ir naudojo šiuos lėktuvus Aliaskoje.

Boeing išgyveno ir be šio užsakymo, nors į L-15 buvo investuota nemažai pinigų. Tai buvo paskutinis propelerinis Boeing lėktuvas.

Dar vienas įdomus faktas – 1949 metais Čekoslovakijoje pakilęs Aero Ae 50 prototipas buvo labai panašus į Boeing L-15 Scout ir irgi nepasiekė serijinės gamybos.