Traktoriaus vairas įprastai yra centre. Tokia padėtis turi daug privalumų todėl viduryje sėdėtumėte ir angliškame, ir vokiškame, ir japoniškame traktoriuje. Tačiau sovietiniai traktoriai dažnai turi dešinėje sumontuotus vairus. Kodėl? Ir kodėl kitų šalių traktoriuose tokia konfigūracija nebuvo dažna?

Nors traktoriai yra sukurti darbui laukuose, jiems vis tiek tenka išvažiuoti į bendro naudojimo kelius. Sovietų sąjunga buvo nepaprastai varginga šalis, kurioje automobilių buvo mažai – prisiminkite, kad sovietai stebėjosi, kad amerikiečiai net didžiulės krizės metais galėjo keliauti automobiliais. Taigi, jei vairas nėra centre, atrodo, kad būtų logiška ji sumontuoti kairėje – kaip lengvajame automobilyje. Tačiau kai kuriuose sovietiniuose traktoriuose vairas buvo dešinėje.

Turbūt jums geriausiai žinomas šio tipo traktorius – sovietinis T-16. (VargaA, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Savaime aišku, sovietai T-16 nusižiūrėjo iš Vakarų. Bet vakarietiški tokio tipo traktoriai dažniausiai turėjo vairus centre (tiesa, ne visi). Tuo tarpu T-16 vairas yra dešinėje.

Bet vairus dešinėje dažniau turėjo dideli sovietiniai traktoriai. Pavyzdžiui, T-150 ir K-700 Kirovec yra dideli dešiniavairiai. Kai traktorius turi beveik centre sumontuotą vairą, jis dažniausiai vis tiek yra arčiau dešinės – keleivis sovietiniame traktoriuje dažniausiai sėdi vairuotojo kairėje. Tik kodėl?

K-700 Kirovec su vairu dešinėje. (Zimin Vas, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Traktoriai ir vairas dešinėje

Iš tikrųjų, vairo padėtis traktoriaus kabinoje nepriklauso nuo eismo krypties šalyje. Manote, kad T-16 sunkiau dalyvauti eisme, nes jo vairas yra dešinėje? Juk lenkti kitų eismo dalyvių jam apskritai beveik niekada netenka, o vairuotojas sėdi pakankamai aukštai ir gali matyti virš daugelio lengvųjų automobilių (tai padeda, kai tenka apvažiuoti šalikelėje priparkuotas mašinas). Traktoriai yra labai galingi, bet lėti, todėl vairo padėtis kabinoje nėra taip pririšta prie eismo krypties.

Prie T-16 dar grįšim, bet didžiųjų sovietinių traktorių atveju vairo padėtis dešinėje kabinos pusėje buvo logiška. Visame pasaulyje tradiciniai plūgai dirvožemį verčia į dešinę. Tyrinėdami senus laukus archeologai drąsiai spėja, kad žemė buvo apversta į dešinę pusę – tokie plūgai buvo tiesiog nepalyginamai dažnesni dar nuo laikų, kai laukus arė jaučiai. Tam, kad traktoristui būtų patogiau išlaikyti tiesią liniją ir tvarkingai suarti lauką, jo darbo vieta buvo įrengiama traktoriaus dešinėje. Dėl to buvo lengviau laikytis lauko krašto ar per petį žiūrėti kaip verčiama dirva.

T-150 dirba lauką. Šio traktoriaus vairas – dešinėje. (Narek75, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Operatoriaus darbo vieta dešinėje kabinos pusėje buvo ypač svarbi didesnių išmatavimų traktoriuose – tokiuose kaip K-700 ar DT-75 – nes matomumas juose yra prastesnis ir jie labai dažnai naudoti arimui. Sėdėdamas kairėje traktoristas galėtų naudoti svirtis dominuojančia ranka (dauguma žmonių yra dešiniarankiai), bet ariant laukus dešinė pusė yra tiesiog svarbesnė. Ir ne tik ariant – prie javus kuliančio kombaino traktorius su priekaba irgi privažiuoja dešine puse.

Taigi, jei dėl traktoriaus paskirties ar konstrukcijos vairas nebuvo įrengiamas centre, jis buvo stumiamas į dešinę kabinos pusę. Traktoristai net nustebtų atsisėdę kairėje kaip kokiame lengvajame automobilyje. Tokia buvo traktorių gamybos logika – tiek dėl arimo, tiek dėl derliaus nuėmimo. T-16 pirmtake DSŠ-14, Charkive gamintame 1956-1961 metais, vairas yra arčiau dešinės, o valdymo svirtys yra įrengtos abejose vairuotojo pusėse. DSŠ-14 nebuvo sukurtas arimui, tačiau vyresnis jo brolis DT-14, iš kurio DSŠ-14 paveldėjo variklį ir kai kuriuos kitus mazgus, dirbo įvairius darbus. Be to, DT-14 atveju vairo mechanizmas turėjo prasilenkti su variklio skyriumi. Taigi, DT-14 turėjo vairą arčiau dešinės, tokią konfigūraciją tada paveldėjo ir DSŠ-14, ir T-16. T-16 kabinoje visos svirtys yra nustumtos į kairę, kur yra ir vieta keleiviui.

Paprastasis T-16. Įsižiūrėję galite pamatyti dalį vairo mechanizmo. (alinco_fan, Wikimedia (CC BY 3.0)

Jei T-16 vairas būtų kairėje, operatoriui būtų ne taip lengva laikytis prie pat kelio krašto. Juk nemažai T-16 dirbo miestuose – padėjo prižiūrėti gėlynus ar remontuoti gatves. Daržovių derlius esant galimybei pradedamas rinkti kairėje lauko pusėje, todėl dešinėje sėdinčiam traktoriaus vairuotojui lengviau stebėti, kad ratai nesutraiškytų kokio kopūsto (nenurinktos gėrybės visada yra vairuotojo pusėje, jei per daržą važiuojama spirale). Galiausiai, tai buvo ir pripratimo, standartizacijos klausimas – nebūtų gerai, jei traktoristas viename traktoriuje sėdėtų kairėje, kitame – dešinėje, trečiame – per vidurį. Nebent, aišku, tai būtų visai skirtingos mašinos, atliekančios skirtingus darbus.

Kodėl dabar traktorių vairai yra centre?

Centrinė vairo padėtis traktoriuje turi trūkumų – sunkiau stebėti ariamą lauką, šiek tiek sunkiau įlipti, o ir vietos keleivio sėdynei lieka mažiau. Bet Vakaruose dešiniavairiai traktoriai nebuvo tokie dažni kaip Sovietų sąjungoje. Kartais vairaračio ašis būdavo iškeliama virš variklio skyriaus, o svirtys buvo tarp vairuotojo kojų, kad tik nereikėtų sėdynės pastumti arčiau dešinės ar kairės pusės. Tai, beje, buvo ir saugumo klausimas, nes, pavyzdžiui, 20 amžiaus pirmos pusės traktoriai dažnai neturėjo kabinų ir operatorius sėdėjo tarp besisukančių ratų.

John Deere B su virš variklio iškeltu vairu. Beje, ar žinote, kodėl jo priekiniai ratai taip arti vienas kito? (Dake, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Iš tikrųjų, kai kuriuose senuose vakarietiškuose traktoriuose vairas yra šiek tiek arčiau dešinės. Aišku, dėl arimo ir vairo mechanizmo pozicijos kitų agregatų atžvilgiu. Bet tokių traktorių už Sovietų sąjungos ribų nebuvo daug, nes nors vairas dešinėje buvo patogus ariant, centrinė operatoriaus padėtis yra universalesnė.

Sovietinė kolektyvizacija įkalino žemės ūkį kolūkiuose, kuriuose įsigalėjo visą šalį apėmusi standartizacija. Tuo tarpu laisvojo pasaulio šalyse egzistavo daug nepriklausomų žemės ūkio padargų gamintojų. Traktoriaus gamintojas negali nuspėti, ką ūkininkas prie jo kabins ir kurioje pusėje operatoriui geriau sėdėti. Be to, negalima prognozuoti, kokius agregatus inžinieriai sukurs per artimiausius kelerius metus – juk traktorius nėra perkamas vienam sezonui. Galiausiai, sėdint viduryje ir krato šiek tiek mažiau.

Massey Ferguson 4840 – vairas centre. (Dave Hitchborne, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Priežastis, kodėl už Sovietų sąjungos ribų traktoristai retai sėdėjo dešinėje, būtų galima vardinti ir toliau. Tačiau galiausiai viską susumuosime tuo, kad Vakaruose traktoriai buvo gaminami ūkininkams, o Sovietų sąjungoje – kolūkiams.

Tiesa, dešiniavairių traktorių būta ir vakaruose. Tas pats T-16 turi vyresnį brolį su vairu dešinėje pusėje – vokiškas Lanz Alldog nebijojo ir negilaus arimo.

Vokiškas Lanz Alldog su vairu dešinėje ir plūgais. (Addvisor, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Praktiškai visi šiuolaikiniai traktoriai yra valdomi sėdint kabinos viduryje. Vėlgi – dėl universalumo ir patogumo. Pagrindinė priežastis montuoti vairą dešinėje jau praktiškai išnyko – laukai dabar ariami retai, o ir tada tam naudojami vartomi plūgai. Centrinė vairo padėtis leidžia lengvai stebėti abi traktoriaus puses. Be to, dešinėje pusėje dabar yra svirtys, kompiuteriai, ekranai, mygtukai ir t. t. Juk dauguma žmonių yra dešiniarankiai, todėl elektronikos ir hidraulikos valdymą geriau įrengti dešinėje. Vietos keleivio sėdynei, jei tokios reikia, vis tiek lieka, nes kabinos yra platesnės, ir ji vis tiek montuojama vairuotojui iš kairės.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia