Anksčiau laikai buvo kur kas paprastesni. Jei kas nors įžeidė tavo garbę ir orumą, tą žmogų galėjai pakviesti į dvikovą kardais ar pistoletais, po kurios viskas stodavo į savo vietas. Taip buvo bandoma apginti ir ne vienos moters garbę, o kartais į mirtiną kovą būdavo stojama ir dėl visiško menkniekio. Na gerai, tokie ginčų sprendimo būdai yra per žiaurūs ir neprilygsta taikiems šiuolaikiniams susitarimams. Bet, jie ne tokie jau seni. Ar žinote kada ir kaip įvyko paskutinė dvikova Prancūzijoje ir kodėl jos vaizdo įrašą Youtube platformoje komentuojantys žmonės yra nusivylę?

Gastonas Defferre buvo prancūzų Socialistų partijos politikas. Per savo karjerą jis dažnai nevengė leistis į žodinius karus su politiniais oponentais, o kartais savo aštriomis pastabomis peržengdavo ribą. 1967 metais Prancūzijos parlamente jis viešai įžeidė kitą politiką René Ribière, kuris suskubo ginti savo garbės ir Defferre iškvietė į dvikovą. Iššūkio atsisakymas būtų reiškęs didžiulę gėdą, kuri neabejotinai būtų pakenkusi ir Defferre politinei karjerai. Todėl jis pakėlė jam mestą pirštinę.

Iš tikrųjų 1967 metais garbės gynimas dvikovoje jau buvo retenybė. Jau tais laikais dvikovos buvo atgyvena, nors Prancūzijoje jos išliko ilgiau nei kitose Europos šalyse. XX a. Prancūzijoje dvikovos vis dar buvo laikomos garbės reikalu, tačiau iki mirties jau nebuvo kovojama.

Dvikovos visais laikais buvo aiškiai reglamentuojamos įstatymais ir toli gražu nebuvo primityvios spontaniškos vyrų kovos. Iššūkį metantis žmogus turėjo pasirinkti iki kokio momento bus kovojama – iki pirmo kraujo, iki sužeidimo, po kurio vienas žmogus negali kovoti, iki mirties, ar iki tam tikro šūvių skaičiaus, jei dvikova vyksta pistoletais. Visgi, daugelyje šalių dvikovos buvo uždraustos dar XIX amžiuje, nors įvairiomis formomis vyko ir vėliau. Prancūzijoje jos ilgą laiką buvo gana dažnos, nors daugelis jų praeidavo nepastebėtos.

Tačiau ši dvikova tarp dviejų parlamentarų buvo labai svarbi ir traukė dėmesį – juk kovojo du garsūs politikai, o ir pats reginys tuo metu jau buvo retas. Kovojama buvo espadronais – vienašmenėmis špagomis. Kova ilgai netruko – Defferre greitai porą kartų sužeidė Ribière ranką, pasirodė kraujas ir pastarasis politikas, kuris ir iškvietė oponentą į dvikovą, buvo paskelbtas pralaimėtoju. Tai buvo paskutinė dvikova Prancūzijoje, apie kurią yra žinoma.

1971 metais Urugvajuje įvyko viena iš paskutinių dvikovų pistoletais. Tais pačiais metais dvikovos Urugvajuje buvo uždraustos – iki to laiko jos vyko legaliai, jei buvo laikomasi tam tikrų taisyklių. Tąkart varžovai apsikeitė netaikliais šūviais ir išsiskirstė.

Dvikovos pistoletais panašiai vykdavo visais laikais – varžovai šaudavo po vieną kartą. Jei vienas iš jų būdavo sužeidžiamas, jis galėjo būti paskelbiamas pralaimėtoju. Jei abu šauliai nepataikydavo, kova galėjo būti nutraukta, jei sutikdavo dvikovos norėjęs žmogus. Kartais taip būdavo apsikeičiama ir trimis netaikliais šūviais – tuomet dvikova dažniausiai būdavo nutraukiama. Jei visgi ir tuomet varžovai nuspręsdavo ją tęsti, kova būdavo laikoma barbariška ar net juokinga.

Galima sakyti, kad ir dabar dvikovos egzistuoja, tik jau kaip sporto šaka. Nors po Antrojo Pasaulinio karo fechtuotojai Vokietijoje buvo persekiojami kaip dvikovų dalyviai, greitai sportas nuo tikrų dvikovų dėl garbės buvo atskirtas. Ir dvikovas pistoletais buvo bandoma paversti sportu. Jose buvo naudojami tikri pistoletai, tačiau buvo naudojamos vaškinės kulkos, o dvikovos dalyviai saugojosi šarvais. Dvikova pistoletais buvo demonstruojama ir 1908 metų Londono Olimpinėse žaidynėse.

Sportinė dvikova pistoletais 1908 m. Londono vasaros Olimpinėse žaidynėse

2015 metais Janas Zylinskis, lenkų aristokratas ir verslininkas, į dvikovą kardais kvietė Nigelį Faragą, nes šis įžeidė lenkų imigrantus Jungtinėje Karalystėje. Jei kardai politikui būtų nepriimtini, Zylinskis siūlė ir debatus, tačiau Faragas kvietimą tiesiog ignoravo.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia