Tankas – tai šarvuota karinė mašina su bokštelyje sumontuotu pabūklu. Bokštelis yra labai svarbus tanko komponentas, leidžiantis tiksliai nutaikyti pagrindinį mašinos ginklą. Tačiau kartu tai – ir labai pažeidžiama tanko vieta. Todėl 1972 metais Vokietijoje sukurtas VT1 neturėjo bokštelio.
Kuo tankas žemesnis, tuo geresnės jo išgyvenimo galimybės mūšyje – mažesnis taikinys priešui tikrai nepadeda. Ir paslėpti žemo silueto tanką yra gerokai lengviau. Turint tai omenyje Sovietų sąjungoje buvo sukurtas Objekt 775 – tankas su neįprastai žemu bokšteliu. Tuo tarpu net kelios kitos šalys norėjo bokštelio visiškai atsisakyti.
Bokštelis, aišku, padeda nutaikyti pabūklą. Tačiau kartu tai – pažeidžiama tanko vieta. Bokštelio mechanizmas gali tiesiog sugesti, sulūžti ar užstrigti – juk jis sukioja labai sunkią konstrukciją ir turi atlaikyti pabūklo atatranką. Be to į jį dažnai taikosi ir priešo prieštankiniai ginklai. Atsisakius bokštelio įmanoma sumažinti tanko siluetą, svorį, atsisakyti potencialiai jautrių mechaninių mazgų.
Vokiškas eksperimentinis VT1 (Versuchsträger 1) buvo įdomi tanko be bokštelio idėja. Techniškai tai nebuvo tankas – VT1 buvo savaeigis pabūklas ar tankų medžiotojas. Tiksliau – net du pabūklai, sumontuoti kazemato platformoje ant stipriai modifikuotos hidropneumatinės eksperimentinio Kampfpanzer 70 (MBT-70) tanko važiuoklės. Bet VT1 vis tiek buvo vadinamas tanku, nes atsirado kaip potenciali pamaina pagrindiniam kovos tankui Leopard 1. Kontraktas su gamintoju Mak buvo pasirašytas 1972 metais, tuomet į projektą įtraukta ir Didžioji Britanija. Tiesa, britai pasitraukė jau 1976 metais, nes manė, kad VT1 projektas juda per lėtai ir gamyba nebus pradėta iki 1989 metų. Tuomet projektu susidomėjo prancūzai, nors ir iš to nieko neišėjo.
1974-1975 metais buvo pagamintos dvi VT1 versijos ir kelios bandymų mašinos, skirtos atskirų mazgų testams. VT1-1 turėjo du graižtvinius 105 mm pabūklus, o VT1-2 – dvi lygiavamzdes 120 mm patrankas. Šie prototipai turėjo ir keletą kitų smulkių skirtumų. Įdomu tai, kad JAV norėjo, jog vokiečiai pasirinktų 105 mm pabūklą, nes jis jau buvo naudojamas Leopard 1 tanke. VT1 galėjo pakelti ir nuleisti savo pabūklus, bet į šoną jie pasisuko tik kartu su visu tanku. Ši mašina turėjo stabilizuotus pabūklus ir modernią taikymo sistemą. 120 mm pabūklai turėjo vamzdžio dūmsiurbius, o 105 mm ginklai apsiėjo be jų.
Du kartu nutaikomi pabūklai leido padidinti taikinio sunaikinimo tikimybę ir pagerinti šaudymo greitį. VT1 įgulą sudarė trys kariai – tanko vadas sėdėjo kairėje, artileristas dirbo dešinėje ir vairuotojas įsitaisydavo per vidurį. Dėl tokios kabinos konfigūracijos kairysis 120 mm pabūklas turėjo automatinio užtaisymo mechanizmą, kad vadas nebūtų apkrautas papildomu darbu. Nors MBT-70 tanko važiuoklė buvo stipriai sutrumpinta, jos hidropneumatinis mechanizmas buvo patobulintas ir VT1 neblogai susitvarkė su atatranka.
Iš taip niekada ir negimusio MBT-70 tanko VT1 pasiskolino ne tik važiuoklę, bet ir įspūdingą 52 litrų V12 variklį su keturiais turbokompresoriais. Šis MTU MB 803 Ra-500 variklis pasižymėjo nuolatine 1100 kW galia, nors prireikus trumpam buvo pasiekiamos visi 1765 kW. 43,5 tonas sveriantis VT1 kelyje galėjo pasiekti 70 km/val. greitį, o bekelėje įsibėgėdavo iki maždaug 40 km/val. Aišku, galingas variklis būtų leidęs važiuoti ir greičiau, bet vikšrai patys savaime riboja greitį. Palyginimui, Leopard 1 turėjo 610 kW V10 variklį ir išvystė 65 km/val. maksimalų greitį.
Kaip jau supratote, VT1 taip ir nepasiekė serijinės gamybos. Jis buvo galingas, greitas ir pasižymėjo pažangiomis technologijomis, bet bandymų metu buvo pastebėta ir nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, neturėdamas bokštelio VT1 sunkiai galėjo apsiginti nuo puolimo iš šono – jam reikėjo šiek tiek laiko, kad pasisuktų. Tai buvo ypač didelė problema vietose, kur apsisukti trukdė gamtinės ar žmogaus sukurtos kliūtys. Moderni taikymosi sistema užtikrino gerą taiklumą ir pabūklai turėjo stabilią bazę, bet VT1 vis tiek turėjo sukiotis į šalis visu korpusu, o tai tiesiog trunka ilgiau nei bokštelio pasukimas. Be to, tą taikymosi sistemą galima sumontuoti ir įprastuose tankuose – VT1 tiesiog neturėjo pranašumų prieš tuo metu jau kuriamą Leopard 2.
Net ir VT1 siluetas nebuvo toks jau žemas. Leopard 2 aukštis ties bokštelio viršumi siekė 2,4 m, tuo tarpu VT1 buvo 2,04 m aukščio. Taip, žemesnis, bet ne toks žemas, kad būtų galima nekreipti dėmesio į kitus trūkumus. Minėtas sovietų Objektas 775 buvo vos 1,74 metrų aukščio, nors turėjo bokštelį. Paprastai tariant, Leopard 2, kuris tarnybos ėmėsi jau 1979 metais, tiesiog pavertė VT1 idėją nereikšminga. Nors buvo manoma, kad šios mašinos galėtų tarnauti kartu, modernesnė, patikimesnė ir universalesnė Leopard 2 bazė privertė pamiršti VT1 idėją – 1985 metais jos buvo atsisakyta oficialiai.
