Pelnytai automobilių sporto karaliene laikoma Formulė 1 žavi savo technologijomis, lenktynininkų įgūdžiais ir, žinoma, greičiu. Tačiau kokį maksimalų greitį trasoje iš tikrųjų pasiekia Formulės 1 bolidas? Ar pagal lenktynių metu išvystomą greitį F1 iš tikrųjų yra greičiausia?

Žinoma, be jokios abejonės, maksimalus greitis ir akseleracija Formuleje 1 yra labai svarbūs rodikliai. Tačiau kur kas svarbiau išlaikyti kiek įmanoma aukštesnį greitį važiuojant posūkiuose. Būtent dėl to F1 yra ir aerodinamikos inžinierių varžybos, o automobiliai generuoja milžinišką prispaudžiamąją jėgą, leidžiančią posūkius įveikti greičiau. Tai iš esmės reiškia, kad F1 automobiliai nėra labai aptakūs – jie orą naudoja sukibimui, o ne pjauna per jį kaip koks Tesla Model S ar Citroën DS.

Stiprią prispaudžiamąją jėgą kuriantys aerodinaminiai elementai didina ir oro pasipriešinimą. (Lukas Raich, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Labai aukštas maksimalus greitis Formulėje 1 nėra kritiškai svarbus – ilgas tiesiąsias turi vos kelios trasos. Ten, kur dideliu greičiu įveikiamų posūkių yra mažiau, o tiesiųjų – daugiau, F1 bolidai naudoja mažesnius ir aptakesnius aerodinaminius elementus, kurie nesukuria tokios didelės prispaudžiamosios jėgos, bet leidžia pasiekti didesnį greitį.

Taigi, trumpai tariant, F1 konstruktoriai nesistengia sukurti automobilių, kurie išvystytų absoliučiai didžiausią įmanomą greitį. Jie siekia, kad jų automobiliai visų lenktynių metu išlaikytų maksimalų vidutinį greitį, todėl naudojami aerodinaminiai elementai, leidžiantys greičiau važiuoti posūkiuose.

Greičio rekordas Formulėje 1

Specialiai maksimalaus greičio bandymui paruoštas Formulės 1 bolidas galėtų viršyti 400 km/val. greitį – teoriškai tikriausiai pavyktų pasiekti ir visus 410-420 km/val. Aišku, tik jei tam pakaktų vietos ir komanda atkakliai siektų šio tikslo. Kol kas to niekas nėra padaręs, bet Honda savo 2006-ųjų sezono bolidą RA106 išbandė garsiosiose Bonevilio druskų lygumose. Stipriai modifikuotas ir ne toks sparnuotas F1 automobilis ten pasiekė 397,36 km/val. greitį. Tiesa, sąlygos nebuvo idealios, o Honda labai užsispyrusiai 400 km/val. žymos ir nesiekė.

Techniškai F1 greičio rekordas priklauso Honda RA106, bet jis buvo pasiektas ne trasoje ir ne lenktynių metu. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Lenktynių metu pasiekto maksimalaus greičio rekordas dabar priklauso suomiui Valtteri Bottas, kuris 2016 metais su Williams bolidu Meksikoje pasiekė 372,5 km/val. greitį. 1,3 km ilgio tiesioji ir oro sąlygos Hermanos Rodrigues trasoje pasirodė puikiai tinkamos milžiniškam greičiui – kitas Williams pilotas Felipe Massa bei Sergio Perez su Force India tuomet irgi viršijo 370 km/val. greitį. Tais metais Williams bolidai tiesiosiose buvo itin pajėgūs – Azerbaidžane kvalifikacijoje Bottas pasiekė 378 km/val. greitį, bet tai – neoficialus rekordas.

Valtteri Bottas 2016-ųjų Williams bolide. (Jen_ross83, Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, maždaug 370 km/val. – kas, neskaitant traukos lenktynių bolidų, lenktyniauja greičiau? Na, JAV besivaržantys IndyCar bolidai dažnai važiuoja ovaliose trasose, kur naudoja žemesnės prispaudžiamosios jėgos konfigūraciją. Ten jie yra aptakesni ir gali pasiekti 380 km/val. greitį.

NASCAR automobiliai yra lėtesni, jei taip galima apibūdinti 320 km/val. greitį. Tuo tarpu 1988-ųjų Le Mano 24 valandų lenktynėse WM P88-Peugeot bolidas išvystė 405 km/val. greitį, tačiau tai buvo laikoma saugumo problema ir ta tiesioji vėliau buvo sutrumpinta.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia