Tai, kad Formulė 1 išlieka pavojingu sportu, yra faktas. Mirtinos avarijos dabar yra retos, bet net ir išgyventi smūgiai sukelia skaudžias traumas. Tačiau net ir be avarijų F1 bolidai kartais sukelia sveikatos sutrikimų. Kaip? Štai keli pavyzdžiai.
Prieš pat 2026-ųjų Formulės 1 sezono startą Aston Martin komanda atskleidė, kad dėl Honda jėgainės keliamų vibracijų pilotai Fernando Alonso ir Lanceas Strollas tiesiog negali ilgesnį laiką sėdėti bolide. Alonso teigė, kad gali ištverti 25 ratus, o Strollas nežadėjo daugiau nei 15. Tos vibracijos yra ne šiaip nemalonios – lenktynininkai baiminasi, kad patirs negrįžtamus rankų nervų pažeidimus. Strollas tai palygino su elektrošoku.
Aston Martin bolidas vibruoja taip, kad nusipurto veidrodėlius ir žibintus. Tos vibracijos ne visada yra matomos, bet jos yra jaučiamos ir žaloja ne tik automobilį, bet ir vairuotojus. Ilga vibracija kenkia mažiausioms struktūroms žmogaus odoje, ypač nervams ir kraujagyslėms galūnėse. Tai dažnai patiria ne tik lenktynininkai, bet ir žmonės dirbantys su vibruojančiais įrankiais – kirpėjai, statybininkai, sunkiosios technikos operatoriai.
Bet pažiūrėkime į kelis kitus atvejus, kai F1 pilotai patyrės mažesnes ar didesnes traumas be jokių avarijų ar katastrofiškų gedimų.
Kaklo patempimas
Varžymasis Formulėje 1 nėra sveikas užsiėmimas, net jei pavyksta išvengti avarijų. Lenktynininkai turi intensyviai treniruotis, kad turėtų tvirtus raumenis. Bet posūkiuose patiriamos apkrovos vis tiek kartais sukelia skausmus, ypač kaklo srityje ir ypač jei dėl kokios nors priežasties sportininkas nėra idealiai pasiruošęs. Pavyzdžiui, HAAS lenktynininkas Kevinas Magnussenas po 2022-ųjų Saudo Arabijos Grand Prix pareiškė, kad „kaklas yra niekur“ – tai yra, net ne arti tinkamo pasiruošimo. Taip nutiko dėl to, kad Magnussenas į F1 grįžo neplanuotai ir gana staiga, po vieno blogiausių visų laikų F1 pilotų ruso Nikitos Mazepino išspyrimo lauk. Magnussenas patempto kaklo trauma nevadino, bet patyrė skausmus, kurie F1 pilotams yra pažįstami.
Delfinavimas ir nugara
Po 2022-ųjų Azerbaidžano GP AlphaTauri lenktynininkas Pierreas Gasly turėjo apsilankyti pas gydytojus. Ir tikriausiai ne tik jis, bet jis vėliau pasakojo, kas nutiko – šokinėjantis bolidas ir gatvės trasos nelygumai sužeidė jo nugarą. Gasly baiminosi, kad bus pažeistas stuburas arba nervai, todėl jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Taip nutiko dėl to, kad tos eros bolidai pasikliovė po grindimis kuriama prisiurbiamaja jėga ir buvo labai žemi, todėl dugnas tiesiosiose vis paliesdavo asfaltą ir nuo jo atšokdavo. Visi tose lenktynėse ypatingai ilgoje tiesiojoje jautė skausmą, kai kurie – rimtą.
Nudegęs nugalėtojas
Formulė 1 vyksta nuo 1955 metų ir anksčiau dėmesys ergonomikai ir saugumui buvo daug mažesnis. 1955-ųjų Argentinos GP laimėjo vietinis didvyris Juanas Manuelis Fangio su sidabrine strėle Mercedes-Benz W196, tačiau švęsti jam labai nesinorėjo. Visas tris valandas, kol vyko lenktynės, Fangio kepė – jo dešinę koją degino išmetimo vamzdžio įkaitinta rėmo dalis. Tos lenktynės 40 °C karštyje apskritai buvo tikra kankynė ir žmonėms, ir technikai. Fangio nudegimas gijo kelis mėnesius, tą odos vietą nuo tada žymėjo randas.
Ir čia – tik keli pavyzdžiai. Formulės 1 bolidai vibracijomis pykdo nervus, nepatogiomis sėdynėmis ir kietomis važiuoklėmis žaloja stuburus, labai greitai įveikiamuose posūkiuose patempia kaklus, o važiuojant per bortelius vairai vis bando riešų stiprumą. Bet tai – sportas. Ir sportininkams reikalingas labai geras fizinis pasiruošimas, masažai, atstatomosios treniruotės ir terapijos.
