Kodėl frakai ir vakarinės suknios dažnai dėvimi su pirštinėmis?

Tikimybė, kad kada nors būsime pakviesti į White tie vakarienę yra maža. Bet vis tiek įdomu sužinoti, kaip šis aprangos kodas buvo suformuotas. Pavyzdžiui, kodėl į iškilmingus balius vyrai kartais eina su baltomis pirštinėmis? Moterys pirštines su vakarinėmis sukniomis derina dar dažniau.

Nustebote, kad Nodum.lt rašo apie mados istoriją? Ne pirmas kartas – šioje svetainėje galite paskaityti apie tai, kodėl apatinė švarko saga yra nesegama. Ir apie tai, kodėl džentelmenai ir damos anksčiau nešiojosi lazdeles. Mūsų aprangos formą ir detales dažnai priimame kaip natūralų faktą apie tai net nepagalvodami. O juk kažkas tas detales turėjo sugalvoti. Maža kišenėlė jūsų džinsuose kadaise buvo skirta kišeniniam laikrodžiui, nors jie jau seniai išėjo iš mados, vairavimo pirštinės turėjo ir praktinę funkciją, o ir skirtinga vyriškų bei moteriškų marškinių užsegimo kryptis buvo sugalvota ne šiaip sau.

White tie aprangos kodas, lietuviškai dažnai vadinamas tiesiog Fraku, tai – pati puošniausia apranga, skirta iškilmingiems baliams ir priėmimams. Gavę tokį kvietimą turite apsirengti juodos vilnos švarką su ilga uodega ir blizgaus atlaso atlapais, juodas kelnes su dviguba šilko juostele, baltus marškinius, baltą liemenę, baltą peteliškę ir juodus nublizgintus batelius. Tai – pagrindas, kurį galima papildyti aksesuarais – laikrodžiu, aukšta skrybėlė, lazdele. Kilmingi žmonės dažnai segasi šeimos ženklus, karininkai – apdovanojimus.

Moterys šio aprangos kodo kontekste turi šiek tiek daugiau laisvės – jos privalo dėvėti ilgas vakarines sukneles atvirais pečiais ir ilgas pirštines. Į iškilmingus balius susiruošusios moterys gali puoštis pačiais įvairiausiais juvelyrikos dirbiniais.

White tie kaip aprangos kodas susiformavo 19 amžiaus Didžiojoje Britanijoje. Žinoma, ir anksčiau aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovai puošdavosi eidami į iškilmingus balius, tačiau jų apranga nebuvo apibrėžta taisyklėmis. Baliai buvo margi, o turtingi svečiai varžydavosi, kas apsirengs prabangiau. Tos varžybos baigėsi 19 amžiaus viduryje, kai mados formuotojų, tokių kaip Beau Brummellis, dėka perdėtai ryškios, spalvotos aprangos tapo neformaliomis ir net neskoningomis. Po truputį susiformavo aprangos kodas, kuris visus iškilmingų balių lankytojus pavertė lygiais (na, beveik) bent jau aprangos prasme.

Bet straipsnis ne apie tai – kodėl iškilmingai pasipuošę džentelmenai ir damos dėvėdavo pirštines?

Atsakymas čia yra labai paprastas – jie slėpdavo randus, nuospaudas ir kitus netobulumus. Žinoma, turtingi žmonės retai dirbdavo laukuose, bet jie dažnai medžiodavo, jodinėdavo ir užsiimdavo sportu. Fizinio darbo ženklai, net jei jie buvo įgyti pramogaujant, buvo laikomi prastuomenės ženklu. Tiesą sakant, vyrai dažnai nešiodavo pirštines net ir tada, kai tiesiog eidavo pasivaikščioti – taip jie save atskirdavo nuo fizinį darbą dirbančių žmonių. Kitaip tariant, tai buvo statuso simbolis. Be to, tai padėdavo saugoti rankas nuo įdegio, kuris irgi buvo laikomas laukų darbininkų problema.

Balta spalva jau seniai yra laikoma švaros simboliu. Darbininkams būtų sunku išlaikyti baltas pirštines. Be to, jos derėdavo prie baltų marškinių ir liemenių.

Baltos pirštinės tradiciškai yra ir paradinės karinės uniformos detalė. Vėlgi, baltos spalvos švarumas pabrėžia šios aprangos funkciją – niekas su ja į purvą net neketina lįsti. Paradinę uniformą ir baltas pirštines dėvintis karys atlieka kitas funkcijas nei tas, kuris yra apsivilkęs įprastą uniformą.

Tiesa, baltos pirštinės nėra būtina White tie aprangos detalė. Tai – aksesuaras, kuris kai kuriems žmonėms padeda išsiskirti. Tuo tarpu vakarinės suknelės tradiciškai visada yra nešiojamos su pirštinėmis. Tai yra, moterys su pirštinėmis eina ne tik į iškilmingus White tie balius, bet ir, pavyzdžiui, į operą. Žinoma, su laiku tai keičiasi – dabar rengiamės ne taip formaliai.

Pirštines moterys nešiodavo dėl tų pačių priežasčių – kad paslėptų įdegį, randus ir nuospaudas. Prancūzų aktorė Sarah Bernhardt (1844-1923 m.) teigė, kad pirštinės jai padeda maskuoti plonas rankas. Aišku, pirštinės visada buvo ir tiesiog puošnus aksesuaras.

Moterų pirštinės, beje, buvo dar didesnis statuso simbolis nei vyrų. Mat moteriškos pirštinės dažniausiai buvo siuvamos pagal užsakymą, kad tiktų idealiai ir nesmuktų – juk elastingų audinių kadaise nebuvo. Gerai pasiūtą pirštinę buvo sunku užsimauti be pagalbos. Be to, moterys pirštines derindavo prie suknelės spalvos, todėl dažnai į balius kviečiama dama privalėjo turėti daug suknelių ir pirštinių. Vyrams paprasčiau – jie visada nešiojo juodą fraką ir baltas pirštines (arba jokių pirštinių).

Valgydami ir rūkydami vyrai pirštines nusimaudavo. Tuo tarpu moteriškas pirštines buvo sunku nusimauti ir užsimauti, todėl jos turėjo vieną gudrybę – šalia riešo buvo kelios sagos, leidžiančios apnuoginti tik plaštaką.

Tiek įdomių faktų apie puošnias pirštines. Tai – įdomi aprangos detalė, kuri, kaip ir White tie apskritai, po truputį nyksta.