Kodėl vyriškų marškinių sagos yra dešinėje, o moteriškų – kairėje pusėje?

Marškinius tikriausiai surastume kiekvieno žmogaus spintoje. Šis drabužis, susiformavęs per amžius, yra klasikinė aprangos dalis, pritaikoma tiek formaliuose renginiuose, tiek kasdieniškuose išėjimuose į miestą. Bet ar kada pastebėjote, kad moteriški ir vyriški marškiniai skiriasi ne tik savo forma ir dizaino elementais, bet ir konstrukcija? Vyriškų marškinių sagos siuvamos dešinėje, moteriškų – kairėje pusėje. Kodėl taip yra?

Marškinius su sagomis vyrai nešioja jau amžių amžius. Dabartinė marškinių konstrukcija tikrai buvo matoma jau 17 amžiuje, tačiau greičiausiai yra žymiai senesnė. Originaliai tai buvo tik vyriškos aprangos dalis, tačiau moterys marškinius pakankamai anksti pritaikė sau – žinoma, kad jau 18 amžiuje moterys dažnai vilkėjo puošnius marškinius, sukurtus vyriškų drabužių pagrindu.

Nors šiandien klasikiniai marškiniai nebėra tokie populiarūs kaip anksčiau, bent kelias jų poras turi kone kiekvienas vyras. Balti marškiniai yra labiau skirti šventėms, nors juos tikrai galima pritaikyti ir kasdienybėje. Tuo tarpu šviesiai mėlyni marškiniai jau seniai yra tape biuro aprangos klasika. Kasdieniški marškiniai yra žymiai trumpesni, o tai leidžia juos nešioti sukamšytus į kelnes. Tačiau, kaip tikriausiai dabar pradėsite pastebėti, sagų taisyklės laikomasi iki šiol – vyrų sagos yra dešinėje marškinių pusėje, o moterų – kairėje.

Ir taip yra ne šiaip sau. Dauguma žmonių yra ir visada buvo dešiniarankiai. Tai reiškia, kad statistinis vyras kardą (ar bet kokį kitą šaltąjį ginklą) laikė dešinėje rankoje. Dėl to kardai įprastai buvo tvirtinami kairėje – tai padėdavo greitai juos ištraukti. Į kairę nukreipta marškinių klostis galėjo kliūti už ištraukiamo kardo rankenos, todėl susiformavo tradicija vyriškų marškinių sagas siūti dešinėje. Taip klostis būdavo visada nukreipta į dešinę ir negalėjo trukdyti ištraukiamam kardui.

Keista priežastis? Na, galbūt. Tačiau didelė klasikinės vyriškos aprangos dalis buvo suformuota pagal su karyba susijusius principus. Karinių uniformų būtinybė paskatino masinės drabužių gamybos įsitvirtinimą, o jis ėmė formuoti madas. Viduje paslepiamas dešinys marškinių kraštas netrukdo ištraukti kardui, todėl tokią schemą naudojo karininkai, vėliau – aukštuomenė, o tada – visi miestiečiai.

Tuo tarpu moteriški marškiniai yra kitokie. Na taip, dauguma jų kardų prie diržo nenešiojo, tačiau kodėl jų marškiniai privalo būti kitokie?

Neprivalo, tačiau ir tai suformavo tradicijos. Niekas negali užtikrintai pasakyti, kodėl moterų marškinių sagos yra kairėje, tačiau egzistuoja kelios logiškai skambančios versijos.

Visų pirma, 17-18 amžiuose damos dažnai jodinėdavo pasisukusios šonu. Kai vyriški balnai leisdavo apžergti arklį, aukštuomenės moterys dažnai jodinėjo abiem kojomis nuleistomis prie kairio žirgo šono. Į kairę nukreipta marškinių klostė jojant dideliu greičiu neleido žvarbiam vėjui prasiskverbti iki kūno. Be to, turtingos damos kadaise retai apsirengdavo pačios – jas aprengdavo tarnaitės. Dešiniarankėms tarnaitėms lengviau susagstyti tokius moteriškos schemos marškinius su sagomis kairėje. Galiausiai, manoma, kad skirtingos schemos marškiniai tiesiog padėjo atskirti vyrišką ir moterišką aprangą.

Dabar nėra jokios praktiškos priežasties, kodėl moteriški marškiniai turėtų sagstytis į priešingą pusę nei vyriški. Tačiau, kaip minėta, mūsų aprangos taisyklės buvo suformuotos per šimtus metų ir jų laikomasi iki šiol. Jau esame rašę, kad dėl to vyrai niekada negali segtis apatinės švarko sagos. Be to, jei gamintojai nuspręstų pakeisti šią paprastą detalę, žmonės greitai pastebėtų, kad užsisagstyti marškinius staiga tapo ne taip patogu, nes jie tiesiog yra kitokie nei tie, prie kokių esame pripratę.