1966 metais prasidėjo tikroji superautomobilių revoliucija – Lamborghini ėmėsi Miura gamybos. Miura visomis prasmėmis yra ypatingas automobilis – tai tikras itališkas grožis su V12 varikliu viduryje. Ir Ferrari turėjo kažkaip į tai atsakyti – 1968 metais Paryžiuje pristatyta gražuolė Daytona.
Ferrari Daytona, dokumentuose vadinta 365 GTB/4, nebuvo toks radikalus automobilis kaip Miura. Naujasis Ferrari modelis taip pat turėjo V12 variklį, tačiau jis buvo sumontuotas priekyje. Ir dizaino prasme Daytona septintojo dešimtmečio pabaigoje nebuvo toks futuristiškas kaip Lamborghini superautomobilis. Tačiau Daytona turėjo savų privalumų.
Taip, variklis yra priekyje, tačiau tai leido Ferrari sukurti pakankamai erdvų saloną. Be to, Daytona buvo greitesnis ir žymiai stabilesnis automobilis nei Miura. Lamborghini modelis visada turėjo vieną didelę problemą – važiuojant didesniu greičiu Miura nosis pradeda krypti į viršų, dėl ko prastėja priekinių ratų sukibimas su kelio danga. Tuo tarpu Daytona drąsiai burzgė iki savo maksimalaus greičio, kol vairuotojas viena ranka laikė vairą, kita – cigaretę. 1970 metais Lamborghini Miura tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (288,6 km/val.), o jau kitais metais šis titulas atiteko Ferrari 365 GTB/4 Daytona automobiliui (293 km/val.)
O dizainas? Na, Miura galbūt ir buvo kažkoks išskirtinis žvilgsnis į ateitį, tačiau Daytona iki šiol yra laikomas vienu gražiausių 20 amžiaus automobilių. Daytona dizainą kūrė Pininfarina dizaino namų Leonardo Fioravanti. Ir jis išties pasistengė. Iki tol visi Ferrari modeliai pasižymėjo minkštomis, suapvalintomis linijomis. Tup tarpu Daytona yra aštri pleišto formos mašina. Nors ne, ne pleišto, o durklo formos.
Per visą Ferrari Daytona kėbulo šoną eina gilus griovelis, kuriantis ryškią šešėlio liniją. Panašias linijas turėjo ir kai kurie kiti laikmečio automobiliai – ryški įdubusi linija, brėžianti horizontaliai per visą automobilio kėbulą, dizainui suteikia veržlumo ir padalina šiaip jau nuobodžiai lygias skardos plokštes. Tačiau Daytona linija yra gilesnė ir apvalesnė ne šiaip sau – dizaineris Fioravanti norėjo, kad automobilis primintų durklą, todėl ta linija yra pasiskolinta būtent iš šaltųjų ginklų (daug kas klaidingai galvoja, kad kardams ji skirta, kad leistų kraujui nubėgti).
Beje, ši idėja Ferrari išties patiko. Tokia pat linija vėliau atsirado ir ant Ferrari 365 GT4 2+2, 400 ir 412 automobilių. O vėliau papuošė ir Rover SD1 – British Leyland net nebandė slėpti, kad šis automobilis buvo kuriamas žiūrint į Ferrari Daytona.
Kalbant apie Daytona, Ferrari iki šiol šiek tiek vengia šio žodžio, mat tai nebuvo oficialus automobilio pavadinimas (kaip Pagoda nebuvo oficialus Mercedes-Benz W 113 vardas). Jį šiam modeliui priklijavo žurnalistai, kurie tais laikais dažnai kūrė pravardes naujiems automobiliams. 1967 metais Ferrari automobiliai užėmė visas tris pirmas vietas Daytona 24 valandų lenktynėse, todėl žurnalistai nusprendė, kad naujasis modelis puikiai pažymi šią pergalę.
Ir Ferrari Daytona kartais dalyvavo lenktynėse, nors tai tikrai nebuvo vienas iš pagrindinių lenktyninių Ferrari automobilių. Įdomus faktas – didžiausia Ferrari Daytona pergalė buvo pasiekta jau gerokai po modelio gamybos pabaigos. 1973 metais pagaminta Ferrari Daytona 1979 metais Daytona 24 valandų lenktynėse užėmė pirmąją vietą savo klasėje (antrą bendroje įskaitoje).
Ferrari Daytona priekyje matome ir atsimerkiančius žibintus. Įdomu tai, kad ankstyvieji automobiliai jų neturėjo – jų priekiniai žibintai buvo sumontuoti už skaidrių aptakų. JAV tokie aptakai nebuvo leidžiami, todėl 1971 metais Daytona įgijo paslepiamus priekinius žibintus. Šis pokytis visiškai nepakeitė automobilio silueto.
Po Daytona kapotu plaka 4,4 litrų V12 variklis, išvystantis 347 AG (259 kW) ir 431 Nm. Šis superautomobilis iki 100 km/val. bėgėjasi maždaug 5,6 sekundes ir pasiekia maksimalų 280 km/val. greitį. Bent jau tokį nurodė gamintojas – realistiškai jis buvo dar didesnis. 5 laipsnių mechaninė pavarų dėžė yra sumontuota gale, taip pagerinant svorio pasiskirstymą tarp ašių. O to svorio Daytona turi nedaug – sausas automobilis sveria vos 1,2 tonas. Tas lengvas svoris ir nepriklausoma važiuoklė leidžia superautomobiliui vikriai įveikti vingiuotų kelių iššūkius. Pirkėjai galėjo rinktis tarp kupė ir kabrioleto kėbulų. Pastaroji versija dabar yra bent dešimt kartų retesnė. Iki 1973 metų Ferrari pagamino 1284 kupė versija (žymėtas GTB/4) ir 122 kabrioletus (GTS/4).
.jpg){kind=link}
