Žmonės būriuoja jau tūkstančius metų. Yra archeologinių įrodymų, kad burės laivus Mesopotamijoje tempė jau 7-5 tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Žinoma, burių amžius prasidėjo gerokai vėliau ir burlaiviais žmonės apkeliavo visą pasaulį. Tik iš kokių medžiagų burės būdavo gaminamos? Kokias bures kelia modernūs šiuolaikiniai laivai?
Burlaiviai naudoja vėjo energiją, todėl tai – labai švarios, aplinkai draugiškos transporto priemonės. Priešingai nei mano daugelis, jie gali keliauti prieš vėją. Tačiau, žinoma, apie burlaivių praktiškumą ir ekologiškumą dabar galvojama mažai – tai yra tiesiog elegantiški laivai, kuriuos smagu stebėti.
O kadaise buvo kitaip. Tūkstančius metų burlaiviai buvo kone vienintelė pasaulio pažinimo priemonė, nes Žemė – tai vandenynų planeta.
Tikėtina, kad pirmosios burės buvo gaminamos iš natūralaus plaušo. Tai yra, burės buvo ne audžiamos, o pinamos. Pavyzdžiui, Karolinų salų Okeanijoje čiabuviai bures gamindavo ir pandano pluošto. Kitur naudoti kiti augalai, turintys ilgus tvirtus lapus.
Burlaivių amžiuje naudotos įvairios natūralios medžiagos. Iki pat 19 amžiaus pradžios burės būdavo gaminamos iš lino, kanapių ir vilnos. Svarbiausios geros burės savybė buvo tvirtumas, o jei ji dar buvo ir lengva bei greitai išdžiūdavo, tai jūreiviai tik džiaugdavosi. Skirtingų kraštų jūreiviai naudojo skirtingas medžiagas – viskas priklausė nuo prieinamumo. Pavyzdžiui, vikingai tradiciškai naudojo vilną, nes Skandinavijoje netrūko avių. Likusioje Europos dalyje dažniausiai naudoti lininiai audiniai. Nyderlanduose 19 amžiaus pradžioje naudoti ir hibridiniai audiniai, turintys šiek tiek lino, kanapių ir medvilnės.
19 amžiuje pagrindine burių gamybos medžiaga tapo medvilnė. Tai – tvirta natūrali medžiaga, kuri Europą pasiekė iš Amerikos žemyno. Žinoma, susidėvėjusios burės nebuvo išmetamos – iš jų siūti jūreivių marškiniai, o vėliau – ir neperšlampantys rūbai.
Modernios burių medžiagos – aukštosios technologijos
Dabar burlaivių pasaulyje dominuoja sintetinės burės, nes jos gali pasiūlyti kone idealias savybes. Net ir šimtamečiai burlaiviai dabar dažnai kelia sintetinio audinio bures, nes su jomis tiesiog paprasčiau susitvarkyti. Burių gamyba dabar yra aukštųjų technologijų sritis, nes pasitelkus skirtingus pluoštus ir audimo būdus burėms galima suteikti tiksliai idealias charakteristikas. Tai – labai plati tema, bet šįkart apžvelgsime tik naudojamas medžiagas.
Lengvos burės, pavyzdžiui, spinakeriai (įskaitant bures su sparnais), dažnai siuvamos iš nailono. Nailoninės burės gaminamos nuo 20 amžiaus vidurio, bet sunkesnės ir standesnės burės dažniau gaminamos iš poliesterio. Būtent pastaroji medžiaga yra populiariausia burių gamyboje, nes ji nesušlampa, yra labai atspari UV spinduliams ir kainuoja palyginti nedaug. Populiariausias ir pigiausias poliesteris – polietileno tereftalatas (PET), tačiau polietileno naftalatas (PEN, Pentex) taip pat yra naudojamas pakankamai dažnai, nes yra ne toks elastingas. Elastingumas burėms yra neigiama medžiagos savybė.
Kompanija DuPont 1971 metais pristatė Kevlarą – aramido pluoštą, kuris yra labai tvirtas ir atsparus aplinkos poveikiui. Netrukus Kevlaras buvo naudojamas neperšaunamose liemenėse ir daugybėje kitų daiktų. DuPont su laiku sukūrė ir specialiai burėms skirtą Kevlar Edge medžiagą, kuri yra dar atsparesnė tempimui už įprastą Kevlarą. Dabar ši medžiaga yra labai populiari tarp sportui ruošiamų jachtų. Didžiausias Kevlaro trūkumas yra jo kaina. Na ir tai, kad Kevlaro burės pasižymi šviesiai ruda spalva ir atrodo nešvarios.
Burės gaminamos ir iš anglies pluošto, kuris yra ypatingai atsparus UV spinduliams. Saulė anglies pluošto praktiškai nepaveikia. Tiesą sakant, dažnai būrės audžiamos iš Kevlaro ir anglies pluošto.
Sintetinius pluoštus, iš kurių gaminamos burės, būtų galima vardinti labai ilgai: Technora, Twaron, Spectre, Dyneema, Vectran, t. t. Daugybė aukštųjų technologijų kompanijų kuria įvairius sintetinius audinius, kurie gali būti naudojami burėms gaminti. Jie turi savų privalumų ir trūkumų – kai kurie yra atsparesni tempimui, bet ne tokie atsparūs UV spinduliams. Įprastai tie sintetinio pluošto audiniai gaminant bures yra laminuojami su polietileno tereftalato ar polietileno naftalato plėvele.
Kaip jau supratote, svarbiausios modernių burių savybės yra atsparumas ultravioletiniams spinduliams ir sūriam vandeniui, netamprumas (elastingos medžiagos burėms netinka), ilgaamžiškumas (atsparumas lankstymui), ir kaina. Dabar po truputį žiūrima ir į aplinkosauginius kriterijus – norima, kad burės būtų pagamintos gamtai draugiškais būdais ir būtų perdirbamos. Šiuolaikinis medžiagų mokslas šioje nišoje vis pasiūlo įdomių inovacijų, todėl ateityje burės bus dar lengvesnės ir efektyvesnės. Ir būriuosime toliau dar šimtus ar tūkstančius metų.
