JAV karinės oro pajėgos renkasi naują lėktuvą. Ne, tai ne koks ultra-modernus reaktyvinis naikintuvas. Ir ne, tai ne naujas strateginis bombonešis, galintis greitai atsirasti kitoje žemės rutulio vietoje. JAV karinės oro pajėgos žvalgosi naujo lengvo atakos lėktuvo, kuris turėtų gebėti skraidyti pigiai ir efektyviai veiktų ten, kur priešlėktuvinė gynyba jam didelės grėsmės nekeltų. Du iš keturių bandomų lėktuvų jau greitai keliaus į kurį nors karštą planetos tašką.
Apie tai, kad JAV karinės oro pajėgos ruošiasi skraidyti labai lengvais atakos lėktuvais jau rašėme. Konkurse dalyvavo Textron Scorpion, Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine, Sierra Nevada A-29 ir Air Tractor AT-802U. Vienintelis Textron Scorpion šiame sąraše turi reaktyvinius variklius – visi kiti orlaiviai yra propeleriniai. Tai kelia nemažai klausimų – kam reikalingas toks lėktuvas, kuomet JAV negali skųstis naikintuvų trūkumu? Bet realiai tokia nauja doktrina nėra tokia jau visai pakvaišusi.
Į trumpas žvalgybines ar pėstininkų paramos misijas dabar keliauja A-10 Thunderbolt II. Jį bent iš dalies turėtų pakeisti F-35A naikintuvas, kuris yra itin modernus ir pasižymi visomis geriausiomis šiuolaikinės karinės aviacijos savybėmis. Visgi, jis turi gana didelę problemą – išlaikyti jį ore yra labai brangu. Trumpiems skrydžiams, kur priešas neturi stiprios priešlėktuvinės gynybos pajėgumų, F-35A yra tiesiog nereikalingas. Pakanka ir kur kas pigesnio, mažesnio ir paprastesnio lėktuvo, kurį būtų lengva suremontuoti, nereikėtų didelės inžinierių komandos, o ir pilotų mokymas būtų kur kas trumpesnis.
Toks buvo mąstymas paskelbus konkursą. Atrinkti keturi dalyviai buvo bandomi JAV, tačiau dabar priimtas sprendimas du iš šių orlaivių pasiųsti į kokį nors dar nepasirinktą mūšio lauką. Šie lėktuvai – tai AT-6 Wolverine ir Sierra Nevada A-29. Daugiau apie juos galite paskaityti konkurso bandymams skirtame NODUM straipsnyje.
Combat Sent III programos metu po du šiuos orlaivius bus pasiųsta tiesiai į mūšio lauką. Juos lydės palyginti didelės pilotų ir inžinierių komandos tam, kad bandymai vyktų sklandžiai ir būtų galima susidaryti detalesnį įspūdį kaip šie lėktuvai veiktų mūšio lauke. Tikimasi, kad šie bandymai realaus karo sąlygomis padės išsirinkti geresnį lėktuvą. Kuris bus laikomas geresniu? Tas, kuris geriau įvykdys nurodytas užduotis.
Lengvas atakos lėktuvas privalo sugebėti vykdyti žvalgybines ir pėstininkų paramos misijas. Šie lėktuvai būtų ginkluoti kulkosvaidžiais ir raketomis, ir skraidytų žemai virš pėstininkų galvų. Todėl jie tiks tik tiems konfliktams, kuriuose JAV kariaus prieš prastai technologiškai išsivysčiusius priešus. Misijose, kuriose bus didelis pavojus susidurti su technologiškai pažangia priešlėktuvine ginkluote ir toliau skraidys F-35A. Pavyzdžiui, stambaus karinio konflikto atveju nei AT-6 Wolverine, nei Sierra Nevada A-29 nekils kovai prieš Kinijos ar Rusijos gretas. Ne visada juos pavyks panaudoti ir prieš Šiaurės Korėjos kariuomenę, jei aštrėjantis žodžių karas peraugs į tikrą konfliktą.
Abiejų parinktų lėktuvų skrydžio valanda kainuoja mažiau nei 1000 dolerių. Tuo tarpu F-35A kiekvieną savo ore praleistą valandą atsieina 35-40 tūkstančių dolerių. Tai – tik lėktuvo išlaikymo ore kaina, niekaip nesusijusi su ginkluote. Tai suvokiant propelerinis lėktuvas šiuolaikinių oro pajėgų sudėtyje nebeatrodo tokia jau pakvaišusi idėja. Vienintelis konkurse dalyvavęs reaktyvinis lėktuvas Textron Scorpion kiekvieną ore praleistą valandą atsieidavo net 3000 JAV dolerių.
Bet į kokį konfliktą ruošiasi šie lėktuvai? Kol kas tai nėra nuspręsta. Galbūt tas susidūrimas dar net neprasidėjo, prireiks dar kelių mėnesių kol Combat Sent III programai bus pasiruošta.
