Lietuvoje yra keli tarptautiniai oro uostai – VNO, KUN, PLQ, SQQ. Jūs juos geriau atpažįstate pagal miestų pavadinimus – Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių. Kas sugalvojo tuos trijų raidžių kodus? Kam jie reikalingi?
Ar žinote, kodėl į Vilniaus oro uostą veža traukinys su tokiais aukštais laiptais? O ką tikrina virš oro uostų ratus sukantys lėktuvai-laboratorijos, kurie reguliariai pasirodo ir šalia Lietuvos oro uostų? Vienas iš oro uosto simbolių yra vėjo kryptį ir stiprumą nurodantys dryžuoti kūgeliai – ar žinote, kaip jie veikia?
Pasaulyje yra daugiau nei 1,2 tūkstančiai tarptautinių oro uostų. Keturi iš jų yra Lietuvoje. Visi tarptautiniai oro uostai žinomi skambiais vardais – dažniausiai jie vadinami gretimų miestų, istoriniais ar garsių asmenybių vardais. Tačiau šalia tų ilgų pavadinimų yra ir trumpesni kodai, numatyti Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) sąrašuose.
Kodai, beje, tuose sąrašuose skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus IATA kodas yra VNO, o ICAO kodas – EYVI.
Viskas prasidėjo JAV ketvirtajame dešimtmetyje, kai jauna komercinė aviacija po truputį augo ir įsitvirtino kaip tikra transporto šaka, o ne kažkoks bandymų laukas. Aviatoriai, savaime aišku, labai domėjosi orais, nuolat sekė Nacionalinės orų tarnybos pranešimus, kurie su laiku buvo pritaikyti prie komercinės aviacijos maršrutų. JAV Nacionalinė orų tarnyba pilnus miestų pavadinimus keitė dviejų raidžių kodais, kurie geriau telpa žemėlapiuose ir kurių spausdinimas užima daug mažiau laiko. Prisiminkite – kalbame apie telegrafų ir rašomųjų mašinėlių laikus. Telegrafu išbarbenti dviejų raidžių kodą galima daug greičiau nei pilną miesto ir valstijos pavadinimą. Kadangi visi JAV pilotai naudojo tuos pačius Nacionalinės orų tarnybos pranešimus, tie dviejų raidžių kodai tapo visiems žinomais, trumpais ir komunikacijas palengvinančiais vietovardžiais.
Įmanomų dviejų lotyniškų raidžių kombinacijų yra vos keli šimtai. Laikui bėgant komercinei aviacijai tapus tarptautine masinio susisiekimo priemone ir nuolat dygstant naujiems oro uostams, dviejų raidžių kodo nebepakako. Be to, buvo matoma ir problemų dėl to, kad vienas kodas galėjo apibūdinti skirtingus oro uostus skirtingose šalyse – juk JAV Nacionalinė orų tarnyba veikia tik JAV ir kitos šalys neprivalo prisitaikyti prie tos pačios nomenklatūros. 1919 metais Hagoje buvo įkurta Tarptautinė oro eismo asociacija, kuri vienijo kelias oro linijas ir bandė nustatyti technines tarptautinių skrydžių taisykles. Ji pradėjo sudaryti bendrą oro uostų pavadinimų sistemą. Šį darbą pratęsė Tarptautinę oro eismo asociaciją 1945 metais pakeitusi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).
IATA yra ne kažkokia tarpvalstybinė organizacija, o prekybos, komercinių ryšių asociacija, vienijanti tarptautines oro linijas ir padedanti joms laikytis tam tikrų bendrų standartų (ar net kainodaros). Oro uostų ir oro linijų kodai yra vienas iš tokių standartų.
Trumpi kodai yra reikalingi, nes jie yra lengvai suprantami nepriklausomai nuo kalbos. VNO yra daug lengviau suprantamas nei Vilnius Airport ar net tiesiog Vilnius. Kai kurių miestų pavadinimai skirtingose kalbose yra skirtingi, o tai gali įnešti dar daugiau sumaišties. Pekino tarptautinis oro uostas angliškai vadinamas Beijing Capital International Airport – skamba labai skirtingai, o štai kodas PEK atrodo labai paprastai. Be to, tas tris raides lengvai skaito ne tik žmonės, bet ir kompiuterizuotos sistemos (pavyzdžiui, rūšiuojančios bagažą). Jas taip pat labai lengva transliuoti radijo bangomis, Morzės abėcėle ar kaip tik nori, jei to prireiktų.
IATA kodai keliautojams yra gerai pažįstami, nes yra matomi ant bagažo etikečių ir bilietų. Tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) turi savo keturių raidžių kodų sistemą. ICAO, priešingai nei IATA, yra ne komercinių kompanijų organizacija, o Jungtinių Tautų agentūra. Ji, galima sakyti, vienija šalis, o ne verslus. ICAO koduose yra daugiau logikos ir mažiau simbolikos. IATA kodus naudoja oro linijos, ICAO – oro eismo kontrolieriai, valstybinės organizacijos, maršrutų planuotojai. IATA kodus turi tik tiek oro uostai, kurie yra aktualūs oro linijoms, IATA narėms. Tuo tarpu ICAO yra daug platesnė organizacija ir jos kodus turi ir tie aerodromai, kuriuose oro linijos nedirba. Pavyzdžiui, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Kaune ICAO kodas – EYKS. Taip yra dėl to, kad civilinės aviacijos institucijoms reikia dirbti su įvairiais aerodromais, ne tik tarptautiniais oro uostais.
