Ką tikrina virš oro uostų ratus sukantys lėktuvai-laboratorijos?

Jei kartais užsukate į Flightradar24.com, galbūt pastebėjote virš kurio nors iš Lietuvos oro uostų valandų valandas ratus sukantį lėktuvą. Tai – specialus tyrimų lėktuvas, kuris virš svarbiausių mūsų tarptautinių aviacijos centrų pasirodo maždaug kas pusmetį. Tik ką jis tikrina?

Specializuoti lėktuvai-laboratorijos ore piešia kiek keistai atrodančias trajektorijas. Štai 2022-ųjų gegužės pabaigoje virš Kauno sukiojosi Lenkijos oro eismo tarnybų agentūros (PANSA) lėktuvas:

Kaunas šiuo požiūriu bėra išskirtinis – šis lėktuvas taip dirba prie visų trijų Lietuvos tarptautinių oro uostų. Reguliarios patikros atliekamos ir kitose šalyse. Lietuvoje tokie patikrinimai vykdomi maždaug kas pusmetį arba po įvairių atnaujinimų.

Ką lėktuvai-laboratorijos tikrina oro uostuose?

Tokias patikras atlieka daug skirtingų organizacijų, bet kadangi šio straipsnio idėja buvo kilo pastebėjus PANSA lėktuvą, papasakosime apie jį.

Lietuvoje sukiojosi PANSA lėktuvas-laboratorija Beechcraft King Air 350i, dėl savo ryškių spalvų vadinamas Papūga. Tai – santykinai nedidelis dvimotoris lėktuvas galintis ilgą laiką išsilaikyti ore ir salone turintis pakankamai vietos reikalingai tyrimų įrangai. Anksčiau PANSA naudojo porą Let L-410 Turbolet, kurie irgi buvo vadinami Papūgomis.

Naujoji Papūga darbą pradėjo 2005 metais. Nors ją pagamino JAV kompanija Beechcraft, tyrimų įrangą, reikalingą oro uostų navigacijos ir komunikacijos sistemoms tikrinti, sumontavo vokiečių Aerodata.

Tarptautiniai oro uostai įprastai turi tūpimo pagal prietaisus įrangą, būtiną saugiam darbui naktį ar prasto matomumo sąlygomis. Tai – navigacijos sistemos, kurių pagalba, vaizdžiai tariant, lėktuvas už sparno nuvedamas optimalia trajektorija tūpimui. Lėktuvai skrenda labai greitai ir, nors takai turi standartizuotą žymėjimą, ne visada gali tūpti vien pagal tai, ką mato pilotai.

Oro uostai turi instrumentinio tūpimo sistemas (ILS) – tai yra radijo navigacijos sistemos, leidžiančios suteikti lėktuvams labai aiškias artėjimo prie tako instrukcijas, net kai matomumas yra prastas. Prie tūpimo pagal instrumentus prisideda ir daugiau akronimais žymimų sistemų bei įrenginių – GNSS (globali palydovinės navigacijos sistema), DVOR-DME (Doppler’io labai aukšto dažnio radijo švyturio ir ultra aukšto dažnio tolimačio įranga), NDB (nekryptinis radijo švyturys), ir t. t. Visa tai reikia reguliariai tikrinti, o tam reikalingą radijo bei kompiuterinę įrangą ir turi Papūga.

Kaip Nodum.lt paaiškino Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas, PANSA tiesiog laimėjo konkursą tokioms paslaugoms Lietuvoje teikti. Todėl Papūga tikrino ir kalibravo lėktuvų tūpimo pagal prietaisus, navigacines sistemas bei jų suderinamumą su esamais takų signaliniais žiburiais trijuose Lietuvos oro uostuose.

„Tikrinimo metu imituojami realūs skrydžiai, kurie atliekami oro uostuose. Tikrinami maršrutai, kuriais naudojasi keleiviniai ir kiti orlaiviai įprastomis sąlygomis, todėl trajektorijos nėra atsitiktinės“, paaiškino T. Vasiliauskas.

Taigi, Papūga ne šiaip suka ratus oro uosto prieigose – lėktuvas tikrina kaip tai, ką mato prietaisai, sutampa su realybe. Rezultatas – aukštas tūpimo pagal prietaisus sistemų tikslumas, būtinas saugiam oro uosto darbui.

Yra sistemų, kurių tikrinti nereikia. Pavyzdžiui, dryžuoti vėjarodžiai yra tokie paprasti, kad vėjo greitį ir kryptį rodo be klaidų.