Jūs tikrai žinote, kad kai kurių lėktuvų pilotai net patekę į katastrofiškai blogą situaciją gali išsigelbėti truktelėję katapultavimosi mechanizmo rankenas. Katapultuojančios sėdynės dažniausiai sutinkamos kariniuose lėktuvuose. Bet ar žinote, su kokia jėga pilotai išmetami laukan?
Katapultuojančios sėdynės susidūrus kariniams lėktuvams 2011 metais išgelbėjo lietuvių pilotus. O 1989 metais sovietinis naikintuvas be piloto nuskrido iki Belgijos. Beje, įdomus faktas – katapultuotis galima ir iš kai kurių sraigtasparnių.
Vos tik paplito parašiutai, pilotai ėmė šokinėti iš krentančių lėktuvų. Anksčiau net ir kariniai lėktuvai turėjo atviras kabinas, todėl iššokti buvo įmanoma, nors ir labai sunku. Net jei lėktuvas skrenda tiesiai, oro srautas (galima sakyti, vėjas) spaudžia pilotą atgal prie sėdynės. Be to, iššokti reikia taip, kad tavęs iš karto nekliudytų lėktuvo uodega. Krentantis lėktuvas gali vartytis, degti, o tai irgi nepalengvina evakuacijos. Galiausiai, pilotas gali būti sužeistas, todėl tiesiog iššokti jam tiesiog gali nepakakti jėgų.
Lėktuvams (ypač naikintuvams, pikiruojantiems bombonešiams ir kitiems greitiems koviniams orlaiviams) greitėjant ir įgaunant gaubtus, išsigelbėjimo šuoliai tapo vis mažiau įmanomi. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje rumunas Anastaseas Dragomiras išrado pirmąją modernią katapultuojančią sėdynę su integruotu parašiutu – ji sėkmingai išbandyta Paryžiuje 1929 metais. Toliau katapultuojančias sėdynes kūrė ir tobulino įvairios kompanijos. Antrojo pasaulinio karo metu tai labai sėkmingai darė Heinkel ir SAAB. Reaktyvinio dvimotorio Heinkel He 280 prototipo pilotas-bandytojas Helmutas Schenkas 1942 metais tapo pirmuoju, kuriam teko panaudoti katapultuojančią sėdynę pagal paskirtį.
Lėktuvai yra labai greiti. Jei naikintuvas patenka į bėdą, jis gali suktis, vartytis, degti. Iššauti įgulos narius aukštyn reikia dideliu greičiu, kad jų nekabintų lėktuvo sparnai, uodega. Todėl naudojami raketiniai varikliai. Tai kokiu greičiu lakūnai išmetame laukan?
Reikia pasakyti, kad egzistuoja kelios skirtingos katapultavimosi sistemos ir jų galimybės nėra vienodos. Geriausių pasaulio naikintuvų atveju, per maždaug pusę sekundės pilotas (ar kitas įgulos narys) turi būti iššautas į 30-60 metrų aukštyn nuo lėktuvo. Nesunku suskaičiuoti, kad tai – 216–432 km/val. greitis, išvystomas per mažytę sekundės dalį. Žinoma, tai – kelių raketinių variklių darbas. Galingiausi raketiniai varikliai meta lakūną aukštyn, o mažesni stabilizuoja kėdę, kad ji nepradėtų suktis. Iš tikrųjų, katapultuojančios sėdynės pačios yra orlaiviai su sudėtingomis elektroninėmis sistemomis, jutikliais, varikliais.
Tokių galimybių reikia todėl, kad kartais reikia katapultuotis esant ant žemės – pati kėdė turi iškelti pilotą į pakankamą aukštį, kad spėtų išsiskleisti jo parašiutas ir jis galėtų nusklęsti tolyn nuo greičiausiai degančio orlaivio. Štai Amerikietiška sistema ACES II gali išgelbėti pilotą iš ant žemės stovinčio lėktuvo (nulinis aukštis, nulinis greitis). Bet ji padeda evakuotis ir iš 1100 km/val. greičiu lekiančio lėktuvo. ACES II atsižvelgia į skrydžio greitį, aukštį ir pagal tai reguliuoja kai kuriuos savo parametrus, kad žmogaus patiriamos apkrovos būtų kiek įmanoma mažesnės. Teigiama, kad jokia kita katapultavimosi sistema piloto nuo traumų nesaugo taip gerai, kaip ACES II.
Kaip galite įsivaizduoti, žmogaus išspyrimas aukštyn 432 km/val. greičiu stipriai apkrauna nugarą, kaklą. Katapultavimosi metu patiriamos 16-20 G apkrovos. Skaičuojama, kad daugelis katapultavimosi sistemų sužaloja apie 20-40 % savo naudotojų nugarų. Tiesa, jie vis tiek džiaugiasi išgyvenę, o tos traumos nėra siaubingos. ACES II sužeidžia apie 1 % išgelbėtų lakūnų.
Beje, įdomus faktas – geriausios katapultuojančios sėdynės pasaulyje veikia ir lėktuvui apsivertus. Jei apsivertęs lėktuvas skrenda bent 43 metrų aukštyje virš žemės, ACES II išmes pilotą ir iš karto išskleis jo parašiutą. Kėdė tiesiog žino, kokiu greičiu lekia lėktuvas ir kokia yra jo padėtis, todėl tikrai raketiniais varikliais nesugrūs piloto į žemę, o pasinaudos kita stabilizuojančių variklių ir parašiuto išskleidimo seka. Rusiška NPP Zvezda K-36DM katapultavimosi sistema gali išgelbėti ir iš 30 metrų aukštyje aukštyn ratais lekiančio lėktuvo.
