HML – 890 kW galios sunkvežimis su 8 varomais ratais ir ypatinga paskirtimi

Viso Šaltojo karo metu buvo baiminamasi, kad jis peraugs į globalų branduolinį konfliktą. Abi pusės kūrė įvairią ginkluotę, kuri karo metu turėtų suteikti pranašumą. Pasibaigęs Šaltasis karas kai kuriuos projektus nutraukė. Nutrūko ir amerikietiškos tarpžemyninės raketos MGM-134A Midgetman kūrimas, todėl nebereikėjo ir jai sukurto transporterio-paleidimo platformos HML.

Kariniai sunkvežimiai yra įdomūs tuo, kad jiems taikomi visiškai kitokie reikalavimai, susiję su atsparumu, bekelės įveikimo galimybėmis ir krovinio svoriu – tik paskaitykite apie tankų transporterį Oshkosh M1070 ir pastebėsite, kad jis mažai kuo susijęs su įprastais sunkvežimiais. Tačiau branduoliniam karui ruošta technika buvo ypatinga net ir šiame kontekste. Štai HML (Hard Mobile Launcher) sunkvežimis buvo kurtas taip, kad išgyventų net stiprią jonizuojančią radiaciją.

Įprastai tarpžemyninės branduolinės raketos yra paleidžiamos iš joms pastatytų bazių. Tai, žinoma, tas bazes paverčia itin jautriais taikiniais, todėl karinės pajėgos visada ieškojo naujų mobilių būdų paleisti branduolinį užtaisą nešančias raketas. Devintojo dešimtmečio viduryje JAV Karinės oro pajėgos ėmė kalbėti apie būtinybę turėti mažą tarpžemyninę raketą, kurią būtų galima paleisti nuo keliais važiuojančio sunkvežimio.

Šį klausimą Oro pajėgos iškėlė dėl to, kad buvo baiminamasi, kad sovietų povandeniniai laivai gali labai greitai paleisti didelį raketų skaičių, sunaikindami JAV raketų bazes dar prieš joms paleidžiant atsakomuosius smūgius. Tuo metu dėl tų pačių priežasčių  Sovietų sąjungoje jau buvo kuriamos nuo geležinkelio platformų ir sunkvežimių paleidžiamos tarpžemyninės branduolinės raketos (SS-24 ir SS-25).

Taip 1986 metais JAV buvo pasirašytos sutartys su Martin Marietta, Thiokol, Hercules, Aerojet, Boeing, General Electric, Rockwell ir Logicon kompanijomis bei prasidėjo naujos MGM-134 Midgetman raketos kūrimas.

Tačiau maža tarpžemyninė raketa buvo tik dalis kuriamos sistemos – dar reikėjo ir transporterio, nuo kurio tokią raketą būtų galima paleisti.

Kietasis HML

Suformuoti reikalavimai nurodė, kad mobili Midgetman raketos paleidimo platforma privalo būti labai galinga, pasižymėti geromis bekelės įveikimo savybėmis ir atlaikyti stiprius priešo smūgius. Vienas iš reikalavimų buvo atsparumas stiprios radiacijos poveikiui, kuris sunaikina įprastą elektroniką. Darbas buvo patikėtas dviem komandoms.

Pirmoji komanda, kurią sudarė Caterpillar ir Martin Marietta (dabar Lockheed Martin dalis) inžinieriai, pristatė vikšrinį transporterį. Vikšrai sumažino slėgį į gruntą ir padėjo sunkvežimiui geriau pasirodyti bekelėje, bet kartu sumažino ir jo judėjimo greitį keliais.

Tuo tarpu antroji komanda, kurią sudarė Boeing Aerospace ir Loral Defence, pristatė aštuonratį sunkvežimį su šešių ratų puspriekabe. Jis ir buvo pasirinktas, jam suteiktas HML (Hard Mobile Launcher) vardas. Išsamūs HML bandymai prasidėjo 1986 metais.

Boeing-Loral prototipas su Midgetman platforma buvo 33,5 metrų ilgio monstras, sveriantis daugiau nei 108 tonas. Jis buvo gerai apsaugotas nuo sprogimų, nes buvo manoma, kad HML bazę paliks tik tada, kai to prasidės karas. Nuožulnus korpusas turėjo nukreipti ir sklaidyti sprogimo jėgą ir skeveldras (panašiai kaip sovietų tanko Objekt279), o visa elektronika buvo apsaugota nuo stiprios radiacijos poveikio.

Visus aštuonis HML ratus (puspriekabės ratai nebuvo varomi) per elektro-hidraulinę transmisiją suko 1200 AG (890 kW) Rolls-Royce variklis. Maksimalus krovinio svoris siekė 36,3 tonos. Tai rodo, kad HML buvo kuriamas galvojant apie įvairias raketas, nes Midgetman svoris siekė tik 13,6 tonas.

Kelyje HML galėjo išvystyti 88,5 km/val. greitį. Jis puikiai riedėjo ir bekelėje. Prie puspriekabės tvirtinamas plūgas leido HML įsikasti, taip paslepiant raketą ir dar labiau apsisaugant prieš sprogimo bangą. HML bandymai tęsėsi iki 1991 metų, o tada programa buvo nutraukta.

MGM-134 Midgetman programos baigtis.

Midgetman raketa pirmą kartą išbandyta 1989 metais. Tiesa, tas paleidimas nebuvo sėkmingas – raketa krito vos po 70 sekundžių po paleidimo. Pirmasis sėkmingas bandymas įvyko 1991 metais. Buvo skaičiuojama, kad Midgetman galėtų naikinti net už 11 tūkstančių kilometrų esančius taikinius.

Pasibaigęs Šaltasis karas ir po truputį tirpstanti įtampa paskatino JAV atsisakyti kai kurių investicijų į branduolinių ginklų programą. 1992 metų sausį MGM-134 Midgetman programa buvo palaidota.