Vauxhall markė yra gerai žinoma Jungtinėje Karalystėje, o štai mūsų kraštuose ji girdėta tikrai ne visiems. Daug ką apie šios markės esmę pasako modelių pavadinimai – Vauxhall Insignia, Vauxhall Astra, Vauxhall Mokka. Taip, tai yra tiesiog kitą ženkliuką ir vardą dėvintys Opel automobiliai. Tai kam tada reikalinga Vauxhall markė? Kodėl britai nevairuoja tų pačių Opel automobilių?
Jei dar nesupratote, paaiškinsime, kad dabartinė Vauxhall modelių gama neturi esminių skirtumų nuo Opel. Vauxhall Corsa ir Opel Corsa skiriasi tik ženkliukais. Automobilių pasaulyje egzistuoja daug giminingų modelių, bet čia – ne tas atvejis. Tai yra tie patys modeliai ir gamintojas to neslepia. Todėl natūralu, kad kartais kyla klausimas, kam reikia dviem markėmis žymėti tuos pačius automobilius?
Prie šio klausimo dar prieisime. Pirmiausia reikia pasakyti, kad Vauxhall ne visada buvo tik kitą logotipą prisisegęs Opel.
Vauxhall pradžia
Vauxhall istorija prasideda 1857 metais – škotų inžinierius Alexanderis Wilsonas tuomet įkūrė savo vardo kompaniją, kuri gamino jūrinius variklius ir įvairias metalines detales. Kompanija veikė Pietų Londone, Vokshole, todėl 1897 metais gavo Vauxhall Iron Works pavadinimą.
Pirmąjį savo automobilį Vauxhall pristatė 1903 metais. Jis buvo stebėtinai populiarus – per pirmus metus parduota net 70 Vauxhall mašinų. 1905 metais kompanija persikėlė į Lutoną, o 1907 metais tapo Vauxhall Motors – šį vardą nešioja iki šiol. Ankstyvieji Vauxhall automobiliai buvo sportiški, lengvi ir nepraktiški, bet po Pirmojo pasaulinio karo tai po truputį keitėsi. Didesni ir techniškai pažangesni automobiliai puikiai tiko ilgesnėms kelionėms, tačiau juos gaminti buvo pakankamai brangu ir sudėtinga. 1925 metais Vauxhall Motors per savaitę pagamindavo tik po 17 automobilių. Kompanija buvo nuolatinėje finansinėje krizėje, tačiau tuomet 1925 metų rudenį ją įsigijo amerikiečių General Motors.
Iš tikrųjų, ne visi GM akcininkai buvo patenkinti šiuo pirkiniu. Vauxhall tiesiog nebuvo finansiškai sėkminga kompanija. Be to, brangūs markės modeliai buvo skirti turtingiems britams, o tai nėra didelė rinka. Galiausiai, 2,5 milijono dolerių, kuriuos GM sumokėjo už Vauxhall, tuo metu buvo labai dideli pinigai. Tačiau GM strategija buvo aiški – paversti Vauxhall masėms skirtų automobilių gamintoju. Gamybos kaštus buvo ketinama mažinti naudojant GM automobilių platformas. Štai pirmasis Bedford sunkvežimis, kurį gamino Vauxhall, buvo sukurtas ant Chevrolet bazės.
Antrojo pasaulinio karo metu Vauxhall gamino karines mašinas, tarp jų – ir Churchill tankus. Po karo Vauxhall greitai grįžo prie civilinių mašinų gamybos ir sulaukė nemažai sėkmės. Iš dalies taip buvo dėl to, kad ir civiliams reikėjo Bedford sunkvežimių. Bet padėjo ir GM vadovavimas bei strategija. Vauxhall efektyviai mažino kaštus ir atsigaunančiai rinkai siūlė kelis praktiškus nebrangius modelius. Bet trumpam persikelkime į žemyninę Europą.
Opel pradžia
Adamas Opelis 1862 metais Vokietijoje įkūrė siuvimo mašinų gamyklą. Ji netrukus gamino ir aukštuosius (penny-farthing), o vėliau ir įprastus modernius dviračius. Po Opelio mirties praėjus keliems metams 1899-aisiais kompanija pradėjo gaminti automobilius. Opel daug investavo į gamybą ir gamino pakankamai prabangius automobilius. Trečiojo dešimtmečio pradžioje Opel tapo pirmaja Vokietijos kompanija naudojančia judančią surinkimo liniją. 1928 metais Opel buvo didžiausias automobilių gamintojas Vokietijoje – kompanijai priklausė 37,5 % vietinės rinkos. Ji taip pat buvo ir didžiausia šalies automobilių eksportuotoja. Kaip tikriausiai galite atspėti, galimybių plėstis Europoje ieškojusi General Motors stebėjo Opel sėkmę.
1929 metais GM įsigijo 80 % Opel akcijų, o 1931 metais tapo vienvalde kompanijos savininke. Opel ir toliau sėkmingai plėtėsi. 1935 metais Opel tapo pirmąją Vokietijos kompanija, per metus pagaminančia 100 tūkstančių transporto priemonių (lengvųjų automobilių, Blitz sunkvežimių ir keletą motociklų). Opel gamino vieną populiarų modelį po kito – P4, Olympia ir Kapitän buvo labai sėkmingi automobiliai. Tačiau 1940 metais gamybą teko stabdyti dėl žemyną sukausčiusio karinio konflikto.
Antrasis pasaulinis karas pakeitė ir Opel progresą. 1942 metais gamykla jau buvo naudojama lėktuvų dalims bei tankams gaminti. Ir Blitz sunkvežimiai buvo naudojami karyboje. Po karo Opel gamyklą, kuri priklausė GM, Sovietų sąjunga tiesiog išsivežė. Tuo tarpu gamyklą Riuselsheime buvo stipriai apgriauta. Opel atsigavo, nors tam ir reikėjo nemažai laiko.
GM veidrodis tarp Opel ir Vauxhall
Taigi, nuo 1925 metų Vauxhall priklauso GM, o nuo 1931-ųjų tai pačiai korporacijai visiškai priklauso ir Opel. Tačiau kelis dešimtmečius tai vis tiek buvo skirtingos kompanijos. Žinoma, mažindama kaštus GM stengėsi brangesnius komponentus pritaikyti visose savo markėse. Pavyzdžiui, kai kurie Vauxhall modeliai turėjo daug Chevrolet komponentų. Tačiau Opel ir Vauxhall automobiliai nebuvo vienodi. Tiesą sakant, už Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ribų Opel ir Vauxhall buvo konkurentai.
Konkuruoti su savimi nėra pats produktyviausias užsiėmimas. GM galėjo paversti vieną iš šių markių prabangia, o kitą – biudžetine. Tačiau abi jos buvo pelningos, tai kam vieną iš jų nupiginti?
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje GM priėmė sprendimą sujungti Opel ir Vauxhall kompanijas. Opel modeliai buvo kur kas populiaresni, o štai Vauxhall automobiliai buvo žinomi tik Didžiojoje Britanijoje. Iš tikrųjų, tai net namų šalyje Vauxhall automobiliai nebuvo patys populiariausi. Taigi, GM priėmė sprendimą sumažinti kaštus ir atsisakyti originalių Vauxhall kūrimo.
Tas sprendimas, beje, buvo šiek tiek keistas. Visi žino, kokie giminingi yra Škoda, SEAT ir Volkswagen automobiliai, tačiau jie neatrodo vienodai ir turi vieną-kitą techninį skirtumą. Tuo tarpu Opel ir Vauxhall buvo paverstos identiškomis markėmis. Žinoma, taip buvo mažinami kaštai – kam kurti du dizainus vienai platformai, jei galima sukurti vieną? Be to, Škoda, SEAT ir Volkswagen markių automobiliai skiriasi ir kaina. Tuo tarpu Vauxhall ir Opel taikėsi į tą patį rinkos segmentą.
Devintojo dešimtmečio pradžioje Vauxhall modelių gama jau atrodė kaip Opel. Vauxhall tapo tik gamybos, o ne kūrimo kompanija. Tačiau šis procesas nebuvo apribotas tik Europa – GM veikė ir kituose regionuose, kur irgi turėjo vietinių markių, su kuriomis elgėsi taip pat. Tiesiog Vauxhall ir Opel pavyzdys mums yra artimesnis dėl mūsų gyvenamojo žemyno.
Pavyzdžiui, australų Holden Commodore nedaug kuo skyrėsi nuo Opel Rekord E. Pietų Amerikoje dažnai pamatysite nenaujų Chevrolet Astra, Chevrolet Zafira, Chevrolet Insignia ir kitų automobilių, kuriuos pas mus žymi Opel logotipas. Tuo tarpu Kinijoje kai kurie Buick automobiliai jums primins Opel modelius. Opel pasiekė ir Šiaurės Ameriką, kur buvo vadinami Saturn, Buick ir net Cadillac vardais.
Bet grįžkime į Europą. Jei jokio reikšmingo skirtumo tarp Vauxhall ir Opel markių nėra, kodėl GM liko prie dviejų markių?
Kodėl Vauxhall egzistuoja apskritai?
Vauxhall modelių kūrimas papildomai pinigų nekainuoja, tačiau vis tiek keista, kad ši markė vis dar egzistuoja. Visi britai žino, kad tai – tik kitą logotipą dėvintis Opel. Tai negi nebūtų paprasčiau apskritai panaikinti šią markę, kuri dabar neturi jokios tapatybės?
Iš tikrųjų, GM pasiliko Vauxhall vardą dėl labai paprastos priežasties – britai jį gerai pažįsta. Opel Jungtinėje Karalystėje apskritai neturi jokio įvaizdžio, o štai Vauxhall turi senos vietinės markės vardą. Prisiminkite – Vauxhall kompanija buvo įkurta 1857 metais ir ilgą laiką buvo labai sėkminga. Vauxhall prisidėjo prie pergalės kare! Vauxhall pakeitimas Opel būtų tarsi visiškai naujos markės pristatymas. Reikėtų britus supažindinti su Opel ir juos informuoti, kad tai – tie patys automobiliai. Kam to reikia, kai logotipų gamyba yra pigi, o Vauxhall prekės ženklas – jau registruotas ir plačiai žinomas?
2017 metais prancūzų PSA (kuriai priklauso Peugeot ir Citroën) sutiko įsigyti Opel ir Vauxhall už 2,2 milijardus eurų. 2021 metais PSA susijungė su Fiat Chrysler Automobiles ir sukūrė bendrą korporaciją Stellantis, kuriai dabar priklauso ir Opel bei Vauxhall markės. Planų atsisakyti Vauxhall vis tiek nėra – ši markė vietinėje rinkoje tiesiog yra per daug gerai žinoma, kad būtų paaukota.
Beje, tai nėra susiję su vairo padėtimi automobilio salone. Airijoje parduodami ne Vauxhall, o Opel modeliai.