Šakės – tai kelis smaigus turintis įrankis, iki šiol dažnai naudojamas žemės ūkio darbuose ir sodininkystėje. Dažnam gali pasirodyti, kad šakės yra šakės ir skiriasi nedaug, tačiau tai nėra tiesa. Ar žinojote, kad sode naudojamos šakės skiriasi nuo tų, kurias ūkininkai naudoja šienui krauti?
Kas dabar pasakys, kada žmonės ėmė naudoti šakes. Jos jau tikrai buvo naudojamos ankstyvaisiais viduramžiais, bet greičiausiai yra gerokai senesnės. Ankstyvosios šakės buvo gaminamos iš medžių šakų ir įprastai turėdavo tik du ražus. Dabar šakės dažniausiai yra gaminamos iš plieno (kartais net nerūdijančio) ir turi medines, kompozitines ar net metalines rankenas.
Atvykę į kaimą ir dabar pamatytumėte bent kelias šakes – nepaisant technologinės pažangos, šis įrankis nėra pakeistas. Kaip išliko kastuvai bei semtuvai, taip išliko ir šakės – jos niekur nedings. Tačiau ne visos šakės yra vienodos – jos skiriasi priklausomai nuo savo paskirties.
Sodininko šakės
Sodininkai šakes įprastai naudoja dirvožemio purenimui. Toks įrankis turi giliai susmigti į dirvą, nenupjauti augalų šaknų ir surinkti akmenis. Taigi, tokios šakės įprastai turi keturis smailius ražus, kurie yra palyginti arti vienas kito. Tie ražai yra trumpesni, bet storesni nei krovimo (mėšlo/šieno) šakių. Sodininko šakės taip pat turi ir trumpesnes rankenas.
Sodininko šakių ražai dažnai yra plokšti. Šiuo požiūriu šis įrankis yra giminingas kastuvui – apvalūs ražai taip efektyviai neiškeltų žemės ir neleistų jos išpurenti. Kaip ir kastuvai, sodo šakės turi pečius, kuriuos galima priminti, įspaudžiant įrankį į žemę. Aišku, sodininkai savo šakes naudoja ne tik dirvos purenimui, bet ir natūralių trąšų skleidimui ar net kai kurių daržovių derliaus rinkimui.
Krovimo šakės
Tai – šakės, skirtos šieno, šiaudų, kitokio pluošto ir mėšlo krovimui. Įprastai tokios šakės turi tris, kiek rečiau – keturis ar penkis, labai smailius ražus, išdėstytus su didesniais tarpais. Tie ražai dažnai platėja tolyn nuo rankenos. Be to, tokios šakės turi ir ilgesnes rankenas. Tiesa, ne visos – darbui tvarte ar arklidėse pritaikytos mėšlo šakės gali turėti ir pakankamai trumpas rankenas. Ir visa tai – gerai per kelis amžius apgalvotas dizainas.
Smailūs ražai padeda prasiskverbti giliai į pluoštinės medžiagos vidų. Jų išdėstymo platumas leidžia vienu ypu stabiliai pakelti daugiau tos medžiagos. Na, o ilga rankena padeda tą turtą sukrauti aukščiau. Krovimo šakių ražai pasižymi apvaliu pjūviu, nes tokia forma yra aptakesnė ir standesnė. Ir, žinoma, krovimo šakės neturi pečių – koja įspausti tokį įrankį į žemę būtų sunku, nes pėda tiesiog nuslįstų. Ir dėl platėjančių ražų šis įrankis sunkiai lenda į žemę.
Taigi, sodo šakės dažniausiai turi trumpesnes rankenas ir didesnį skaičių tankiau išdėstytų ražų, kurie dažnai yra plokšti. Tuo tarpu ūkininko šakės dažniausiai turi ilgesnes rankenas ir tik po tris ražus, kurie yra apvalūs ir smailesni.
Kodėl šieno šakės turi mažiau ražų?
Ankstyvosios šieno šakės turėjo po du ražus, nes buvo gaminamos iš tikrų medžio šakų. Tačiau dviražės šakės turi ir tikrų privalumų. Visų pirma, jos yra lengvesnės – tai svarbu, kai šienas kraunamas aukštai virš galvos. Antra, šienas ar šiaudai jose ne taip stringa – šakes lengviau ištraukti. Be to, jas ir susmeigti į kupetą lengviau, nes jos sukuria mažiau trinties. Dviražės šakės dabar yra labai retos, dažniausiai naudojamos lengviems darbams arba presuotam šienui ir šiaudams kelti.
Tuo tarpu sodo šakių svoris nėra toks svarbus, nes jos retai keliamos aukštai virš žemės – dėl to ir jų rankenos yra trumpesnės. Tuo tarpu tarpai tarp ražų yra svarbūs, nes juose turi strigti grumstai ir akmenys. Yra ir kur kas daugiau ražų turinčių šakių – štai bulvių šakės turi stipriai suapvalintus labai tankius ir ilgus ražus. Tankius ražus turi ir žolės šakės, kurios veikia kaip šakės-grėblys.
Egzistuoja ir daugiau skirtingų šakių tipų. Pavyzdžiui, yra ir visai mažų šakių smulkiems sodo darbams. Tuo tarpu šakės lenktais ražais yra naudojamos šienui iš daržinių pešti ar mėšlui valyti. Tiesa, pastarieji darbai dabar daug kur atrodo kitaip ir šakės naudojamos ne visur.
