Kodėl Molotovo kokteiliai buvo pavadinti sovietų ministro vardu?

Molotovo kokteilis – tai savadarbis padegamasis užtaisas, dažnai matomas riaušėse, bet naudojamas ir kare. Kodėl šis ginklas taip vadinamas? Ir kodėl kartais į Molotovo kokteilius kartais beriami putplasčio trupiniai?

Molotovo kokteilio sandara yra labai paprasta. Įprastai tai – degiu skysčiu užpildytas stiklinis butelis, užkimštas audeklo atraiža, kuri veikia kaip savotiškas detonatorius (apie tai – žemiau). Kadangi Molotovo kokteilis yra savadarbis užtaisas, šis ginklas yra gaminamas iš pačių įvairiausių medžiagų. Kartais vietoje stiklinio butelio galima pamatyti stiklainį ar keraminį ąsotį, vietoj audinio skiautės – kempinę, o degaus skysčio pasirinkimas apskritai priklauso nuo aplinkybių. Aišku, pasirinktos medžiagos turi įtakos Molotovo kokteilio efektyvumui.

Nodum.lt primygtinai nepataria gaminti Molotovo kokteilių, nebent iškilus grėsmei krašto saugumui to prašys už gynybą atsakingos institucijos.

Molotovo kokteilio istorija – kodėl Molotovas?

Į Molotovo kokteilius panašūs ginklai naudojami pakankamai seniai. Yra žinoma, kad kažkas panašaus buvo naudojama Kubos nepriklausomybės kare dar 19 amžiaus pabaigoje. Tiesa, oficialia Molotovo kokteilio pradžios istorija laikomas Ispanijos pilietinis karas – šie ginklai kariniuose veiksmuose pirmą kartą panaudoti 1936-1939 metais. Tuomet šie padegamieji benzininiai užtaisai dažnai buvo naudojami prieš tankus, bet šie ginklai atrodė kitaip, nei įsivaizduojate.

Ispaniški Molotovo kokteiliai dažnai buvo gaminami iš stiklainių ir labai storų audeklo skiaučių, nuplėštų nuo sunkių užuolaidų ar antklodžių. Buvo stengiamasi Molotovo kokteilį mesti taip, kad degantis storas audinys įsiveltų į tanko vikšrus.

Molotovo kokteilis yra labai paprastas ginklas, todėl tikėtina, kad vienu metu jį išrado ne vienas žmogus skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, 1939 metais panašūs ginklai buvo naudojami Sovietų sąjungos – Japonijos kare. Tiesa, nei ispanai, nei japonai šių užtaisų dar nevadino Molotovo kokteiliais.

1939 metų lapkričio 30 dieną Sovietų sąjunga užpuolė Suomiją, prasidėjo Žiemos karas. Mobilūs suomių būriai aršiai gynėsi prieš gamtinėse kliūtyse klimpstančius sovietus ir tuo pačiu ištobulino Molotovo kokteilių receptūrą bei naudojimo metodus.

Suomiai siekė, kad degantis kuras geriau priliptų prie sovietų technikos, todėl gryną benziną pakeitė spirito, žibalo, dervos ir kelių kitų chemikalų mišiniu. Suomiai taip pat pastebėjo, kad kai butelis nėra pilnai užpildytas, jis lengviau dūžta – nors liepsnos būna mažiau, tik iki trečdalio užpildytas Molotovo kokteilis gali būti efektyvesnis. Tikriausiai didžiausia inovacija buvo audeklo atraižos pakeitimas papildomu buteliuku su chemikalais, kurie užsiliepsnodavo vos tik butelis suduždavo. Tiesa, tokie Molotovo kokteiliai buvo brangesni ir žymiai retesni. Kai Alko korporacija ėmėsi masinės Molotovo kokteilių gamybos, prie butelio buvo klijuojami du vėjui ir drėgmei atsparūs degtukai, kurie atliko tą pačią funkciją kaip tas medžiaginis knatas.

Suomiai savo Molotovo kokteilius naudojo ypatingai efektyviai. Jie leisdavo tankams prasiveržti gilyn ir tuomet nuo jų atskirdavo pėstininkus. Be pagalbos iš išorės tankas yra labai pažeidžiamas ir mažos suomių karių grupės gudriai slėpdavosi sovietų tankų aklosiose zonose.

Būtent suomiai Molotovo kokteiliui suteikė vardą. Žiemos karo metu sovietinė propaganda transliuodavo melagystes, kad sovietų lėktuvai Suomijos gyventojams mėto humanitarinius paketus. Realybė buvo kitokia – tie lėktuvai tiesiog bombardavo Suomiją. Vietiniai gyventojai sovietų bombas sarkastiškai ėmė vadinti Molotovo duonos krepšiais. Žinoma, omenyje jie turėjo Sovietų sąjungos užsienio ministrą Viačeslavą Molotovą – tą patį, kuris su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu pasirašė vadinamąją nepuolimo sutartį ir Vidurio bei Rytų Europą padalijančius slaptuosius protokolus. Iš vieno pokšto gimė kitas – kai suomiai išvystė improvizuotą benzino bombą, jie ją pavadino Molotovo kokteiliu – gėrimu, kuriuo galima užgerti tą išgalvotą Suomijai tiekiamą maistą.

Pavadinimas ir patys Molotovo kokteiliai paplito. Antrojo pasaulinio karo metais juos naudojo ne tik suomiai, bet ir britai, amerikiečiai, sovietai, lenkai ir daugelis kitų šalių pajėgų. Skyrėsi degaus skysčio mišinys, naudojimo metodai ir net vadinamasis detonatorius. Nors Molotovo kokteilis dažnai vadinamas bomba ar užtaisu, sprogimo ten iš tikrųjų nėra. Tiesiog butelis sudūžta, degus skystis užsiliepsnoja ir išsilieja ant taikinio. Jis gali užsidegti nuo padegto audinio atraižos (knato, dagties – vadinkit kaip norit) arba cheminio detonatoriaus. Pavyzdžiui, amerikietiškuose Molotovo kokteiliuose buvo azoto rūgšties turinti tūbelė ir natrio gabalėlis – sudužus buteliui įvykdavo reakcija ir degimas.

Molotovo kokteiliais iš tikrųjų galima naikinti tankus. Antrojo pasaulinio karo metu kariai mokėsi silpnąsias priešo kovos mašinų vietas. Daugeliui tankų tai buvo grotelės virš variklio skyriaus – jei degantis skystis pasiekdavo gumines žarnas, laidus ar kitas degias medžiagas, tankas greitai prarasdavo mobilumą. Aišku, Molotovo kokteiliai buvo efektyvesni prieš lengvuosius tankus ir kitą lengvesnę techniką (sunkvežimius, visureigius ir pan.)

Po Antrojo pasaulinio karo karyba stipriai pasikeitė, tačiau Molotovo kokteiliai nėra pamiršti. Nors su laiku Molotovo kokteilis tapo savotišku riaušių simboliu ir buvo naudojamas nusikalstamų grupuočių karuose bei teroristiniuose aktuose, šio ginklo gamybos ir naudojimo metodai vis dar mokomi ir reguliariose karinėse pajėgose.

Net ir labai modernios Šiaurės Amerikos šalių pajėgos – kanadiečiai ir amerikiečiai – žino, kaip gaminti ir naudoti Molotovo kokteilius. Mokomasi ir kaip atremti jų keliamą grėsmę.

Beje, kam nors kils klausimas – ar Molotovo kokteilių naudojimas kare apskritai yra legalus? Šis klausimas turi pagrindo – Ženevos konvencijos draudžia padegamųjų užtaisų naudojimą, bet tik prieš civilius ir civilinius objektus.

Putplastis Molotovo kokteiliuose

Molotovo kokteiliai riaušėse naudojami labai dažnai. Pavyzdžiui, Molotovo kokteiliai buvo mėtomi per 2008-2010-ųjų Tailando politinės krizės protestus, 2014-ųjų Fergiusono riaušes JAV, 2019-2020-ųjų Honkongo protestus ir daugybę kitų susirėmimu tarp civilių ir policijos visame pasaulyje. Molotovo kokteilis yra mirtinai pavojingas ginklas ir reikia viltis, kad jo naudotojai tai supranta.

Molotovo kokteiliai Ukrainoje buvo naudojami ir 2014 metais per Euromaidano protestus. Prasidėjus žiauriems susidūrimams su Berkut pareigūnais, ukrainiečiai gamino ir naudojo Molotovo kokteilius. Per šiuos susidūrimus žuvo 130 žmonių – Dangiškoji šimtinė (protestuotojai) ir 18 policijos pareigūnų.

Molotovo kokteiliai Ukrainoje gaminami ir 2022 metais. Vasario 24 dieną prasidėjo neišprovokuota, beprasmė Rusijos invazija į Ukrainą. Netrukus Ukrainos Gynybos ministerija nurodė civiliams imtis Molotovo kokteilių gamybos ir išplatino receptą. Šimtai žmonių gatvėse organizavo Molotovo kokteilių gamybos linijas, o šie vaizdai tapo Ukrainos ryžto priešintis pavyzdžiu.

Tiesa, dalis tų vaizdų daug kam sukėlė klausimų – kodėl ukrainiečiai tarkavo putplastį ir į butelius pilstė šios medžiagos trupinius? Aišku, tai jie sugalvojo ne patys – putplastis buvo įtrauktas į Vyriausybės išplatintą Molotovo kokteilių receptą. Ši medžiaga tirpsta benzine ir sutirština degaus skysčio mišinį, todėl jis geriau limpa prie šarvuotos technikos ir gali padaryti daugiau žalos. Mažai naudos, jei degantis benzinas nuo tanko tiesiog išsitaško į šalis ir be reikalo pranyksta ant asfalto. Geriau kai jis prilimpa ir sudega ten, kur nori ginklo naudotojas. Lygiai dėl tos pačios priežasties suomiai į savo Molotovo kokteilius kadaise maišė įvairias dervas.

Ukrainoje, kaip kadaise ir Suomijoje, Molotovo kokteilių gamyba užsiima ir alkoholinių gėrimų gamintojai, kurie tai gali daryti labai greitai dėl turimų medžiagų ir gamybos linijų.

Molotovo kokteilių gamyba ir turėjimas daugelyje šalių yra nelegalūs. Nodum.lt primygtinai pataria negaminti ir neturėti Molotovo kokteilių, nebent iškilus krašto gynybos poreikiui to prašys valstybę valdančios institucijos.