Formulės 1 bolidai per sezoną sunaudoja labai daug padangų. Lenktynių savaitgaliui skirtų padangų skaičius yra ribotas, siekiant išvengti švaistymo, bet jų iš tikrųjų pakanka. Sudėvėtos padangos yra perdirbamos, siekiant sumažinti poveikį aplinkai. Tik kodėl komandos kartais grando ir valo panaudotas padangas, tarsi norėtų jas vėl paversti naujomis?

Tai atrodo iš tikrųjų šiek tiek keistai. Žmogus rankine orpūte kaitina padangą ir grando prie jos prilipusias gumos atplaišas. Akivaizdu, kad šis darbas nėra nei lengvas, nei malonus. Tačiau Formulės 1 komandoms ir net vieninteliam padangų tiekėjui Pirelli jis yra būtinas.

Jau ilgą laiką Formulės 1 bolidai naudoja slikus – padangas, kurių paviršius neturi protektoriaus rašto. Didesnis kontakto su asfaltu plotas pagerina sukibimą, bet kai padanga neturi protektoriaus, sunku pasakyti, kaip stipriai ji yra sudilusi. Pažiūrėję į savo automobilio padangą greitai galėtumėte pasakyti, kiek gumos jau praradote, nes tai išduoda sumažėjęs protektoriaus gylis. O ta susidėvėjimo informacija, aišku, yra labai svarbi. Kartais protektoriaus gylį matuoja ir policija, siekdama įsitikinti, kad eisme dalyvauja ne per daug susidėvėjusios padangos.

Tam, kad būtų galima išmatuoti, kiek gumos liko, gamintojas į slikus įterpia mažų duobučių eiles. Tai nėra skylės ir oras (na, azotas) pro jas neišeina. Tai tėra duobutės, kurių gylis yra gerai žinomas (F1 atveju, apie 2,5 mm). Į tokią duobutę įkišus specialaus slankmačio uodegą, galima išmatuoti jos gylį ir sužinoti likusios gumos storį. Tam reikia nuvalyti padangos paviršių, kad matavimas būtų tikslus. Padangos nugrandymas atidengia tas duobutes ir kartu nuvalo paviršių, iki kurio bus matuojama. Padangos, kurios turi protektoriaus raštą – tai yra, lietaus ir tarpinės – išmatuojamos be jokių duobučių, bet paviršius vis tiek turi būti švarus.

Duobutės F1 padangoje yra išdėstytos įkypai, kad netaptų vietą įtrūkimui susiformuoti (HAAS F1 komandos nuotrauka)

Tos duobutės yra išdėstytos per visą padangos plotį. Tai leidžia išmatuoti ne tik, kiek gumos storio prarasta, bet ir tai, ar padanga dėvima tolygiai. Pavyzdžiui, ar vidinis kraštas nėra zulinamas daug sparčiau nei išorinis. Komandoms ši informacija padeda priimti sprendimus dėl pakabos nustatymų. Visa padangos dilimo informacija yra svarbi, ypač laisvųjų treniruočių metu, nes tai vėliau padeda kuriant lenktynių strategijas, planuojant sustojimus. Be to, nuvalius padangą galima pastebėti kitų defektų, kurie potencialiai gali sugadinti lenktynes.

Formulės 1 bolidai kartais naudoja dėvėtas padangas. Pavyzdžiui, prasukus porą ratų klasifikacijos metu padangų išmesti nebūtina – jas dar galima išsitraukti lenktynėms.

Yra ir dar vienas būdas išmatuoti padangos susidėvėjimą – padangos kartais sveriamos, kad aišku, kiek gramų gumos buvo prarasta. Vėlgi, tam, kad šis matavimas būtų tikslus, reikia pašalinti viską, kas prilipo sukant ratus aplink trasą. Nes sportinės padangos yra gana lipnios – kartais kirtę finišo liniją lenktynininkai tyčia ima rinkti gumą, kuri tiesiog prilimpa prie karštų padangų.

Ankstesnis straipsnisKodėl užvedant seną automobilį rekomenduojama nuspausti sankabą?
Kitas straipsnisAudi 50 projektas: retas, senas, įdomus

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia