Karšto baliono krepšys dažnai tėra santykinai paprasta pintinė su faneriniu dugnu. Ir tai yra šiek tiek keista. Juk dabar – 21-asis amžius ir medžiagų pasirinkimas yra labai platus. Kodėl karšto oro balionų krepšiai vis dar pinami iš vytelių? Kodėl tam nenaudojamos modernios ugniai atsparios medžiagos?
Karšto balionų ištakomis yra laikomi kiniški žibintai, kurie ir dabar dažnai leidžiami per įvairias šventes ar tiesiog norint pašiukšlinti kur nors toliau. Tikrai žinoma, kad juos naudojo karo strategas Žuge Liangas, gyvenęs 181-234-ais mūsų eros metais, bet gali būti, kad skraidantys popieriniai žibintai buvo išrasti anksčiau. Kinai juos naudojo ne tik pramogai, bet kaip karinę signalinę priemonę.
Karšto oro balioną kaip žmones iškeliantį orlaivį išrado prancūzų broliai Josephas-Michelis ir Jacques-Étienneas Montgolfier. Pirmam skrydžiui brolių Montgolfier oro balionas į dangų kilo 1783 metų rugsėjo 19 dieną – pirmaisiais keleiviais tapo gaidys, avis ir antis. Visai netrukus Montgolfier balionas į dangų jau kėlė žmones. O jau 1784 metais karšto oro balionas pirmą kartą buvo panaudotas kare. Ir tai net nebuvo keista – visi geriausi žmonijos išradimai gimsta karui arba iš karo. Nodum.lt galite paskaityti ir daugiau įdomių faktų apie karšto oro balionus.
Pirmieji Montgolfier balionai neturėjo kuro ar ugnies – karštu oru jie buvo pripildomi ant žemės. Tai, žinoma, reiškia, kad šie orlaiviai, žmonėms suteikę pirmą galimybę pakilti skrydžiui, ore laikėsi neilgai – vos po kelių minučių orui vėstant jie tūpė žemyn. Vėliau karšto oro balionuose jau buvo kūrenama ugnis. Kuri, vaizdžiai tariant, negesta iki šiol.
Pintinės po balionais pradėtos kabinti netrukus po šio orlaivio išradimo – šių elegantiškai paprastų orlaivių keleiviai pintuose krepšiuose sėdi jau apie porą amžių. Per šį laiką žmonės sukūrė daug lengviau apdirbamų, lengvesnių ir liepsnai atsparių medžiagų. Tai kodėl po karšto oro balionais vis dar kabo pintinės?
Kodėl karšto oro balionai naudoja pintus krepšius?
Egzistuoja kelios priežastys, kodėl karšto oro balionai net ir 21 amžiuje vis dar naudoja pintinus krepšius. Tačiau visas jas galima apibūdinti taip – pinti krepšiai iš tikrųjų tam puikiai tinka.
Tradicija. Ar žinojote, kad pirmieji pinti baldai buvo sukurti prieš daugiau nei penkis tūkstantmečius? Jei kas paklaustų, kodėl jūsų terasoje stovi pintas krėslas, atsakytumėte „O kodėl ne?“, nes pinti baldai ir krepšiai mums yra savaime suprantami.
Estetika karšto oro balionams yra labai svarbi. Kaip ir tradicijos – juk tai yra seniausias žmones skraidinančio orlaivio tipas. Todėl balionų įgulos vis dar keliauja su šampanu ir todėl vis dar naudojami pinti krepšiai.
Tvirtumas. Pintas krepšys praktiškai neturi siūlių, todėl yra labai tvirtas. Na, krepšio dugnas dažnai yra fanerinis, bet jis yra įpintas į krepšio konstrukciją. Aišku, dabar tai būtų galima atkartoti naudojant sintetines medžiagas, bet kadaise pintinės atrodė kaip pats logiškiausias krepšio konstrukcijos sprendimas. Juk, pavyzdžiui, medinė dėžė yra sudaryta iš atskirų plokščių ar lentų, todėl neišvengiamai turi daug sujungimų ir siūlių – daug vietų, kurios gali lūžti po nesėkmingo nusileidimo ar stuktelėjimo į kokią sieną. Pati mediena yra ne tokia homogeniška medžiaga kaip pintinė. Prasikeisdamos ir persipindamos vytelės sukuria savotišką trimatį tinklą, kuris yra pakankamai lankstus ir neturi silpnų vietų.
Patogumas. Kadangi pintas krepšys yra šiek lankstus, jis gali sugerti nemažai energijos. Karšto oro baliono keleiviai tai jaučia, jei įvyksta kietesnis nusileidimas – pintas krepšys amortizuoja dalį smūgio jėgos.
Ventiliacija. Modernūs karšto oro balionai dažniausiai naudoja propaną, kuris yra sunkesnis už orą. Aišku, dujų nuotėkio privalu vengti ir tokie atvejai yra nepaprastai reti. Tačiau jei propanui kažkaip pavyktų pabėgti iš talpos, jis kauptųsi krepšio apačioje. Tai yra pavojinga ne tik dėl gaisro rizikos, bet ir dėl to, kad nors ir netoksiškas, propanas yra dusinančios dujos. Todėl pinto krepšio siūloma ventiliacija yra svarbus privalumas.
Be to, tie tarpai tarp vytelių yra gera vieta ir vandeniui išbėgti. Karšto oro balionų pilotai mėgsta paglostyti vandens telkinio paviršių. Pintas krepšys nesulaiko vandens ir greitai džiūsta. Dėl tos pačios priežasties dažnas karšto oro baliono krepšio dugnas yra pagamintas iš jūrinės faneros.
Paprasta priežiūra ir remontas. Oro balionų krepšiai yra gaminami profesionalų, o ne Kazimiero mugės amatininkų rankomis. Tačiau iš natūralių vytelių pintą krepšį vis tiek lengviau prižiūrėti ir suremontuoti nei, pavyzdžiui, stiklo pluoštą.
Kaina. Galiausiai, verta paminėti ir tai, kas dažnam skaitytojui sukosi mintyse – vytelės yra santykinai pigios. Taip, oro balionų krepšiai vis dar dažnai gaminami rankomis, bet ir stiklo pluoštas reikalauja nemažai rankų darbo. Taigi, viską susumavus pastebima, kad pintinės yra santykinai pigesnės už iš technologiškai pažangių medžiagų pagamintus krepšius.
Ne kartą šiame straipsnyje užsiminta apie atsparumą ugniai. Atrodo, kad oro balionams, kurie į viršų kyla atviros liepsnos pagalba, tai turėtų būti labai svarbu. Tačiau techniškai tvarkingas profesionalo valdomas oro balionas neturėtų užsidegti. Jei liepsna kažkaip stebuklingai pasuktų žemyn, tai ji vis tiek rastų ką užpulti – pavyzdžiui, keleivių rūbus. Kadangi tokios avarijos yra labai retos, krepšių gaminimas iš nedegių medžiagų nėra prioritetas ar saugumo reikalavimas.
Bet ne visi karšto oro balionų krepšiai yra pagaminti iš natūralių vytelių. Kartais naudojamos sintetinės vytelės (kaip ir gaminant lauko baldus). Egzistuoja ir sudedamų aliuminio rėmo krepšių, kurie yra lengvi ir išardyti užima labai mažai vietos. Tačiau dauguma karšto oro balionų į viršų kyla su pintinėmis net ir 21 amžiuje.
.jpg){kind=link}
