Nors šiuolaikinis pramogų pasaulis burių amžiaus piratus pavertė kone romantiškais jūrų atskalūnais, iš tikrųjų jie buvo žiaurūs kenkėjai, medžiojantys prekinius laivus ir kankinantys jų įgulas. Vienas iš, atrodo, mėgstamiausių jų ginklų buvo lenktas kardas – bent jau jį dažnai matome piratus vaizduojančiuose meno kūriniuose. Koks tai buvo ginklas?
Piratai niekur nedingo – pirataujama ir 21-ojo amžiaus jūrose. Aišku, kardus jau seniai pakeitė automatiniai šautuvai ir raketsvaidžiai, todėl svarbu pabrėžti, kad šiame straipsnyje kalbama apie 17-18 amžiaus piratus, kurie vis dar pasikliovė tokiais šaltaisiais ginklais.
Tas lenktas kardas, kurį dažnai matote piratus vaizduojančiuose filmuose, yra vadinamasis katlasas (cutlass) arba išsilaipinimo/abordažo kardas. Tai – vienarankis vienašmenis kalavijas su įprastai šiek tiek lenkta geležte, truputį primenantis mačetę. Manoma, kad katlasas išsivystė iš falčiono – panašaus kalavijo su tiesiais ašmenimis, naudoto 11-16 amžiaus Europoje. Katlasas tikrai buvo naudojamas ir sausumoje, bet geriausiai prigijo tarp jūreivių. Nors kartais teigiama, kad tokius kalavijus išrado ar bent jau išpopuliarino karibų piratai, tai beveik garantuotai nėra tiesa.
Katlasus dažnai naudojo anglų ir prancūzų jūreiviai, bet 17-19 amžiuje panašios formos ginklus būtumėte sutikę ir kitų šalių laivuose. Ir tai nebuvo tik ginklas – aštrus ir sunkus vienarankis kalavijas pasitarnaudavo ir kaip įrankis. Pavyzdžiui, juo buvo galima nukirsti virvę ar, išsilaipinus kur nors sausumoje, brautis pro tankią džiunglių augmeniją.
Daugelis katlasų buvo maždaug 70-90 cm ilgio. Kai kurie katlasai turėjo plačią masyvią geležtę, nors daugelis atrodė tiesiog kaip trumpi vienašmeniai kardai. Katlaso rankena yra labai trumpa su plaštakos apsauga. Apskritai, katlaso trumpumas buvo pagrindinė jo savybė, dėl kurios jis tapo populiariu jūreivių ginklu.
Katlasai idealiai tiko kovai ribotoje erdvėje, kai priešininkai buvo visai greta vienas kito. Trumpa katlaso geležtė rečiau įsipainiodavo į burlaivio virves ir kovojant laivo viduje neužkliūdavo už žemų lubų. Be to, katlasas yra pakankamai primityvus ginklas ir efektyviam jo naudojimui nereikia gerai ištobulintų įgūdžių. Tai tikriausiai yra viena iš priežasčių, kodėl katlasus labai pamėgo piratai.
Piratais tapdavo buvę jūreiviai ir jie dažnai su savimi išsinešdavo ir tarnybos ginklus. Tiesa, piratams katlasas pasitarnavo ir kaip psichologinis ginklas (kaip ir vėliavos su kaukolėmis ir kaulais). Jų katlasai dažnai buvo masyvesni, puošti raudono ar juodo audinio atraižomis. Prekinių laivų įgulos žinojo apie piratų žiaurumą, todėl kartais pasiduodavo vos pamačiusios jūrų plėšikus su iškeltais katlasais.
Piratai sulaikytus žmones mušdavo katlaso rankena bei plokščia geležtės dalimi. Vėlgi, tai buvo ir psichologinio poveikio priemonė – belaisvis turėjo suprasti, kad kitas smūgis gali būti suduotas ašmenimis. Taip piratai išgaudavo informaciją apie būsimus maršrutus ar vertingus krovinius.
Aišku, tai katlasas nebuvo vienintelis piratų (ar jūreivių) ginklas. Piratai naudojo ir kovinius kirvukus, durklus, kuokas, patrankas, pistoletus. Tiesiog katlasas tapo vienu iš piratų simbolių, kurį pamėgo Holivudas.
Katlasus ir šaltuosius ginklus apskritai galiausiai išstūmė pistoletai ir šautuvai. Nors 20 amžiaus pradžioje JAV ir Jungtinės Karalystės jūreiviai dar treniravosi su katlasais, greitai jie virto tik ceremonijų puošmenomis.
