Ledlaužis Lenin – pirmasis atominis civilinis laivas pasaulyje

Atominis povandeninis laivas yra svarbus strateginis ginklas. Jis gali ilgai išsilaikyti po vandeniu, klaidindamas priešą ir keldamas nerimą kitoje fronto pusėje. Bet reaktorius naudoja ir kitokie laivai – 1957 metais į vandenį nuleistas ledlaužis Lenin buvo pirmasis paviršinis atominis civilinis laivas pasaulyje.

Pirmasis atominis povandeninis laivas, pakrikštytas USS Nautilus vardu, JAV buvo užbaigtas 1954 metais. Amerikiečių atominės energijos bandymai buvo sėkmingi, bet judesiai šioje srityje jau kurį laiką buvo stebimi ir Sovietų sąjungoje. Po daugybės nesėkmių ir gedimų, sovietinis K-3 Leninskij Komsomol buvo užbaigtas 1958 metais. Sovietų inžinieriai džiaugėsi, kad nors jų K-3 ir pasirodė vėluodamas, jis buvo greitesnis už amerikietišką Nautilus. Be to, tuo metu Sovietų sąjungos vėliavą ruošėsi kelti ir dar vienas labai svarbus strateginis atominis laivas – ledlaužis Lenin.

1953 metais Tarybų sąjungoje buvo nuspręsta, kad arktinių laivybos maršrutų atvėrimui reikalingas naujas ledlaužis. Degalų papildymas arktiniuose regionuose yra problematiškas, o naujasis ledlaužis pagal sumanymą turėjo darbuotis nuolat. Tuo metu kompaktiški branduoliniai reaktoriai jau buvo vystomi ir jiems buvo skiriamas didžiulis prioritetas, nes įsibėgėjantis Šaltasis karas vertė galvoti apie ilgalaikę nepriklausomą strateginę ginkluotę. Tiesa, negalima sakyti, kad 1957-ųjų gruodį į vandenį nuleistas ledlaužis Lenin naudojo tuos pačius reaktorius kaip ir pirmieji sovietiniai atominiai povandeniniai laivai – kitokios užduotys, laivo dydis ir prieinama erdvė vertė naudoti kiek kitokias jėgaines.

Tiesą sakant, kompaktiškų branduolinių reaktorių technologija buvo tokia jauna, bet ledlaužio Lenin variklių skyriaus konfigūracija inžinieriams tapo rimtu galvosūkiu. Vyriausiasis inžinierius Vasilijus Neganovas ir reaktorių kūrėjas Igoris Afrikantovas pasirūpino mediniu variklių skyriaus modeliu, kuris Leningrade buvo tobulinamas kelis mėnesius, kol galiausiai buvo atkartotas pliene. Nors ledlaužis Lenin į vandenį buvo nuleistas dar 1957 metais, ledlaužio statybos buvo oficialiai užbaigtos 1959-aisiais.

Ledlaužis Lenin

Lenin nebuvo ypatingai didelis laivas (daug trumpesnis už ilgiausią laivą istorijoje). Jo ilgis – 134 metrai, plotis – 27,6 m. Lenin įgulos dydis – 243 jūreiviai. Svarbiausia buvo tai, su kokia jėga jis keliavo pirmyn.

Lenin variklių skyriuje buvo sumontuoti trys OK-150 reaktoriai. Tai – aukšto vandens slėgio reaktorius, naudojantis urano-235 kurą. Keramikiniuose kuro elementuose prisodrinto urano buvo apie 5 %. Kuro strypai buvo dengiami cirkonio, nerūdijančio plieno ar cirkonio-niobio lydinio korpusais. Kiekviename ledlaužio Lenin reaktoriuje buvo po maždaug 75-85 kilogramus kuro, bet to pakako 90 MW galiai pasiekti. Prisiminkite, kad šis laivas turėjo tris reaktorius – bendra jų galia siekė 270 MW. Tiesa, Lenin nebuvo greitas laivas – to niekam ir nereikėjo. Atominis ledlaužis galėjo įsibėgėti iki 18 mazgų (33 km/val.) greičio, bet, žinoma, per ledą plaukė (rusai sakytų, kad ėjo) lėčiau.

1970 metais ledlaužis Lenin gavo naujus reaktorius – tris OK-150 pakeitė du OK-900. Jie išvystė po 171 MW, buvo saugesni ir lengviau prižiūrimi. Saugumo problemos ir buvo viena iš priežasčių, kodėl reaktorius reikėjo keisti.

Radioaktyvios atominio Lenin problemos

Per pirmuosius 6 darbo metus Lenin pasirodė kaip labai pajėgus ledlaužis. Traiškydamas arkties ledą jis atlaisvino kelią maždaug 400 laivų ir nukeliavo apie 150 tūkstančių kilometrų. Prie to neabejotinai prisidėjo jo branduolinė jėgainė, kuri leido Lenin dirbti be reguliarių kuro papildymų.

Lenin įvaizdis šiek tiek susvyravo 1965 metais. Tiesa, tai buvo žmogiška klaida. Planinio remonto metu per klaidą trumpam buvo išjungtas antrojo reaktoriaus aušinimas. Karštis deformavo 60 % reaktoriaus kuro elementų. Dalis pavojingai perkaitusio ir išsilydžiusio kuro buvo pašalinta kartu su kai kuriais reaktoriaus mazgais. Panaudotas kuras ir kitos dalys tuomet porą metų buvo saugomi krante, o tada su betoniniu sarkofagu buvo išmesti Karos jūroje.

Vėliau tais pačiais metais pastebėtas nedidelis trečiojo reaktoriaus garų sistemos nuotėkis, bet didesnių su tuo susijusių problemų buvo išvengta. Sudėtingesnė situacija kilo 1966 metais, kai buvo pastebėtas dar vienas nuotėkis, šįkart pirmojo reaktoriaus mazguose. Siekiant jį surasti buvo ardomas betoninis skydas, bet šio proceso metu padaryta dar daugiau žalos, todėl 1967 metais tapo aišku, kad reaktorių reikės keisti.

Tiesą sakant, tapo aišku, kad reikės keisti visus ledlaužio Lenin reaktorius. OK-150 buvo ne tik nepatikimi, bet ir sunkiai prižiūrimi. Be to, tuo metu jau egzistavo naujesni ir geresni OK-900 reaktoriai, kurie iki 1970-ųjų ir buvo sumontuoti.

Ilgas kelias iki tapimo muziejumi

Per visą savo karjerą ledlaužis Lenin įveikė daugiau nei 1,2 milijonus kilometrų, daugiau nei milijoną iš jų – per ledą. Jis padėjo 3740 laivų. O tuomet 1989 metais buvo oficialiai išleistas į pensiją.

Antroji ledlaužio Lenin karjeros pusė praėjo be didesnių gedimų. Tačiau su kiekvienais metais laivas vis labiau seno. Techninės įrangos atnaujinimas, žinoma, yra įmanomas, tačiau nuolatinis brovimasis pro ledą gerokai susilpnino ledlaužio korpusą. Todėl dabar Lenin yra laivas-muziejus Murmanske.

Lenin buvo pirmasis paviršinis atominis laivas ir pirmasis civilinis atominis laivas pasaulyje. Rusija iki šiol naudoja atominius ledlaužius. 2016 metais pastatytas Arktika yra didžiausias (ilgis – 173 m) ir galingiausias ledlaužis pasaulyje.