Ar pogrindyje dirbantis policininkas gali daryti nusikaltimus?

Tikriausiai filmuose esate matę istorijų, kai policininkai tampa slaptaisiais agentais ir infiltruojasi į įvairias nusikalstamas struktūras. Tai nėra kažkoks išsigalvojimas – pogrindyje dirbančių policininkų iš tikrųjų būna. Bet ar jie gali daryti nusikaltimus, kad pritaptų tikroje nusikaltėlių aplinkoje? O gal visa tai – Holivudo mitas?

Ar boksininkas, ringe sudavęs mirtinus smūgius, būtų teisiamas už nužudymą? Kovinis sportas kartais yra labai pavojingas. O kodėl Dubajaus policija patruliuoja superautomobiliais?

Iš tikrųjų, nesunku sugalvoti scenarijų, kai slaptiems agentams būtų naudinga atlikti kokį nors nusikaltimą. Jei bandai apsimesti gangsteriu ir nori, kad kiti gangsteriai patikėtų tavo fiktyvia tapatybe, gali tekti su jais dalyvauti veikloje, kuri peržengia įstatymų ribas. Bet prieš įstatymą visi lygūs, įskaitant policininkus. Tai negi policininkui po to nereikia atsakyti už nusikaltimą, kurį jis padėjo įvykdyti?

Ar slapti agentai daro nusikaltimus?

Paprastas atsakymas – taip. Jei manote, kad tai neteisinga, prisiminkite, kad policija gali pažeisti pačias įvairiausias taisykles, kad įvykdytų jai patikėtas užduotis. Kai policininkai vejasi sprunkantį greičio viršytoją, jų niekas nebaudžia už tą patį pažeidimą, nes jie tam ir yra pasamdyti.

Tam tikros ribos vis tiek egzistuoja. Skirtingos šalys ir skirtingos teisėsaugos institucijos šiuo klausimu turi savo taisykles, bet viena iš jų dažniausiai yra tai, kad slaptas agentas negali vykdyti smurtinių nusikaltimų. Jis taip pat negali skatinti ir organizuoti nusikaltimus. Ir, žinoma, viską stebi institucijos, kurios visą operaciją gali sustabdyti bet kuriuo metu.

Vienas garsiausių pavyzdžių – Donnie Brasco istorija. JAV FTB agentas Josephas Dominickas Pistone nuo 1976 iki 1981 metų dirbo Niujorko italų mafijos gretose, daugiausia Bonnano šeimoje. Pats būdamas italas ir gerai išmanydamas mafijos tradicijas, Pistone taip giliai infiltravosi į Bonnano šeimą, kad vos netapo įšventintu jos nariu. Jo darbas leido pareikšti 200 kaltinimų, kurie teisminiuose procesuose tapo maždaug šimtu teistumų.

Savaime aišku, Pistone turėjo puoselėti asmeninius/verslo santykius su Bonnano mafijos šeimos nariais, įskaitant dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Smurtinių nusikaltimų jis, aišku, nevykdė, bet smulkesnių įstatymų pažeidimų tikrai buvo. Tik FTB apie viską žinojo ir tie nusižengimai buvo būtini tyrimui.

Daug dažniau slapti teisėsaugos agentai atlieka ne tokius ilgalaikius veiksmus. Pavyzdžiui, apsimeta nelegalių prekių ar paslaugų pirkėjais (ar pardavėjais). Kartais sandoris įvykdomas, sukertama rankomis ir paimami pinigai, o tuomet nusikaltėliai sulaikomi. Vėlgi, kadangi to reikia tyrimui, tai nėra laikoma nusikaltimu. Ypač turint omenyje, kad pareigūnai tų prekių ar pinigų nepasilieka sau.

Taigi, slapti agentai nusikaltimus vykdo, bet su aukštesnio rango pareigūnų palaiminimu ir tik tada, kai tai yra būtina tyrimui ar siekiant išlaikyti netikrą tapatybę. Tačiau, reiškia pasakyti, kad slaptų agentų naudojimas apskritai dabar vengiamas. Visų pirma, tai yra pavojinga. Antra, tai stipriai komplikuoja sekančius teisminius procesus. Teisiamieji gali gintis, kad teisėsaugos infiltruotas agentas svariai prisidėjo planuojant nusikaltimus ir jei ne jis, tų nusikaltimų nebūtų buvę. Taigi, dažniausiai verbuojami toje veikloje jau dalyvaujantys asmenys, kurie tampa informatoriais, mainais už sumažintas bausmes.