Ar žinojote, kad magnetinės šaldytuvų durys buvo sukurtos gelbstint gyvybes?

Šaldytuvą šiandien surasime kone kiekvienuose namuose, nes tai – vienas iš naudingiausių prietaisų mūsų buityje. Jų būna pačių įvairiausių – kai kurie šaldytuvai turi didelius ekranus ir gali prisijungti prie interneto, o kiti yra visai paprasti. Tačiau visi jie turi vieną bendrą bruožą – magnetines duris. Bet ar žinojote, kad šis dizaino elementas kadaise buvo išrastas saugant vaikų gyvybes?

Prieš šaldytuvų išradimą ir paplitimą žmonės naudojo ledo dėžes. Kartais tai buvo tiesiog didelė dėžė su skyriumi ledui, kartais – atskiras pastatas namo kieme. Pirmieji praktiški komerciniai šaldytuvai po žmonių namus ėmė plisti tik 20 amžiaus pradžioje. Štai 1913 metais amerikietis Fredas W. Wolfas išrado greičiausiai pirmąjį praktišką buitinį šaldytuvą, tačiau jis nepaplito. Iš pradžių šie prietaisai buvo labai brangūs, sudėtingi ir nepatikimi, tačiau su laiku tapo pigesni, paprastesni ir saugesni.

Taip, supratote teisingai – patys pirmieji šaldytuvai nebuvo labai saugūs. Pirmieji komerciniai šaldytuvai, naudoti maisto pramonėje, naudojo amoniaką ar sieros dioksidą. Sistemos dažnai nebuvo visiškai sandarios, jose netrūko silpnų vietų, todėl šios toksiškos dujos kartais išsiveršdavo į aplinką. Saugesni, freoną naudojantys šaldytuvai buvo ne ką geresni, nes jiems reikėjo reguliarios priežiūros. Juos įrenginėdavo tik profesionalūs meistrai.

General Electric 1927 metais pristatė pirmąjį masinės gamybos šaldytuvą. Jis buvo labai populiarus ir žmonės jį laikė pirmuoju tikrai praktišku buitiniu šaldytuvu. Tačiau negalima paslėpti fakto, kad šis prietaisas buvo labai triukšmingas, o viršuje sumontuotas kompresorius dar ir skleidė stiprų karštį. Kita vertus, tai buvo pradžia, o vėliau sekę šaldytuvai buvo vis geresni ir geresni.

Antrojo pasaulinio karo metu šaldytuvų gamyba JAV beveik visiškai sustojo, nes visi pramoniniai pajėgumai buvo skirti karo reikmėms. Po karo šaldytuvų gamyba vėl atsigavo, kai sugrįžę jauni vyrai ėmė kurti šeimas. Kartu padaugėjo ir išmetamų šaldytuvų. Po kiek laiko išryškėjo problema, kurią numatyti buvo sunku.

Tais laikais gerai organizuotų buitinės technikos perdirbimo centrų tiesiog nebuvo. Taigi, seni šaldytuvai mėtėsi metalo laužo krūvose ar tiesiog gulėjo numesti už daržinių bei garažų. Čia dažnai žaisdavo vaikai. Tie seni šaldytuvai turėjo rankenas su užraktais – juos buvo galima atidaryti tik iš išorės. Ir dėl to ne vienas vaikas užsitrenkė išmesto šaldytuvo viduje ir užduso.

Nuo 1954 metų sausio iki 1955 metų birželio išmestuose šaldytuvuose JAV žuvo mažiausiai 39 vaikai. Tiek atvejų tuomet buvo suskaičiuota oficialiai, tačiau reali statistika būtų buvusi kur kas šiurpesnė. Dar daugiau vaikų užsitrenkė, bet buvo laiku išlaisvinti.

Kai kurios valstijos išleido įstatymus, draudžiančius išmesti šaldytuvus su veikiančiais užraktais, o ir patys žmonės ėmė laužyti išmestų šaldytuvų duris. 1956 metais JAV buvo išleistas įstatymas, kad visi šalyje pagaminti šaldytuvai nuo 1958 metų privalo neturėti jokio durų užrakto, kuris galėtų viduje įkaltinti žmogų. Gamintojai senamadišką rankenos mechanizmą pakeitė keliais magnetais.

Taip mūsų šaldytuvai atrodo ir šiandien. Ir, reikia pripažinti, magnetinis durų mechanizmas yra ne tik saugesnis, bet ir patogesnis.