Škoda yra garsus Čekijos automobilių gamintojas, dabar mums žinomas kaip Volkswagen grupės narys. Škoda turi labai ilgą istoriją, kurioje yra ne tik automobilių, bet ir dviračių, motociklų, ginklų ir sunkiosios technikos. Kai kurios Škoda idėjos liko neįgyvendintos, nors ir buvo stebėtinai pažangios. Štai 1938-ųjų Škoda 532 autobusas pasižymėjo tik gerokai vėliau paplitusiomis savybėmis, bet į kelius neišriedėjo.
Škoda automobilių gamintojas savo istoriją skaičiuoja nuo 1895 metų, kai buvo įkurta Laurin & Klement kompanija, gaminusi dviračius. Ir tai, beje, yra šiek tiek keista, nes dabar kompanija nešioja vardą, kuris priklausė inžinieriui Emiliui Škoda. Jis 1869 metais įsigijo kilmingos Waldsteinų giminės įmonę, įkurtą visu dešimtmečiu anksčiau, ir ėmėsi ginklų gamybos. 1925 metais Škoda įsigijo Laurin & Klement kompaniją ir su laiku šis darinys evoliucionavo į automobilių, ginklų, lokomotyvų, autobusų ir troleibusų gamintoją. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje valstybinės Čekoslovakijos įmonės buvo privatizuojamos, Škoda Auto tapo Volkswagen grupės dalimi.
Bet grįžkime į ketvirtąjį dešimtmetį. Tuo metu Adolfo Hitlerio valdoma Vokietija plėtojo autobanų tinklą, kuris turėjo tapti svarbiu šalies ekonomikos varikliu. Tam, kad žmonės galėtų naudotis greitkelių teikiamais privalumais, jiems reikėjo automobilių. Automobiliai tada buvo labai brangūs, todėl Hitlerio paliepimu pradėtas kurti Volkswagen Käfer, kuris tapo Vokietijos liaudies automobiliu. Vabalas buvo pigus, daugeliui įperkamas automobilis. Bet kaip greitkeliais turėtų naudotis tie, kurie tiesiog nevairuoja? Vokietijai reikėjo ir greitų modernių autobusų.
Čekoslovakijos Škoda nusprendė tokį pasiūlyti ir 1938 metais pristatė autobuso prototipą 532. Tai buvo pažangi mašina, bet tam, kad geriau suvoktumėte Škoda 532 pranašumus, pirmiausia pažvelkite į kitą tų laikų autobusą.
Tais laikais autobusai buvo gaminami ant sunkvežimių platformų. Tai buvo pakankamai sunkios, neaptakios mašinos, išlaikiusios įprastą sunkvežimio konstrukciją. Autobuso variklis visada buvo priekyje, jis suko galinius ratus. Taigi, po masyviu kroviniams pritaikytu rėmu sukosi ilgas velenas. Aukščiau matomas Volvo LV 84, pagamintas 1937 metais, yra geras tokios konstrukcijos pavyzdys.
1938 metais pristatytas Škoda 532 prototipas buvo visiškai kitoks. Tai buvo žemas ir labai aptakus autobusas, sukurtas laikantis pagrindinių aerodinamikos principų. Pati aptakiausia forma yra lašas, todėl ji ir buvo pritaikyta šiam prototipui. Be to, kadangi tai buvo iš pagrindų nauja mašina, nenaudojanti sunkvežimio rėmo, variklį buvo galima perkelti už galinės ašies. Tiksliau – ašių, nes Škoda 532 turėjo šešis ratus.
Už galinių ratų įsitaisęs 8 litrų 4 cilindrų variklis, išvystantis 79,4 kW galią, suko visus 4 galinius ratus. Kadangi variklis ir varančios ašys buvo sumontuoti šalia ir nebuvo jokio po visu kėbulu besisukančio veleno, Škoda 532 buvo žemesnis. Tai stipriai palengvino patekimą į 35 vietų saloną, sutaupė svorio ir sumažino autobuso siluetą. Galiausiai, variklio montavimas gale turėjo ir dar vieną netikėtą privalumą – salone buvo tyliau, nes važiuojant triukšmas tiesiog likdavo už nugaros. Škoda dar labiau sustiprino šį efektą atskirdama variklio skyrių akustine ugniasiene.
Škoda 532 turėjo visiškai nepriklausomą važiuoklę – vėlgi, tuo metu tai buvo neįprastas dalykas, nes autobusai naudojo sunkvežimių platformas. Prototipo variklis nebuvo labai galingas, bet inovatyvių aerodinamikos sprendimų dėka Škoda 532 vis tiek galėjo išvystyti 93-100 km/val. greitį.
Galiniai Škoda 532 ratai buvo pridengti aptakais – uždaros ratų arkos iš tikrųjų stipriai pagerina automobilių aerodinamiką. Be to, vairuotojo pozicija buvo centre, nes tai leido daug stipriau išlenkti priekinę autobuso dalį. Škoda 532 turėjo įleistas rankenėles ir visos kėbulo dalys (liukai, bamperiai, oro įsiurbimo angos) buvo tobulai įlietos į bendrą autobuso siluetą. Prototipas netgi neturėjo veidrodėlių, nors, aišku, pasiekus masinę gamybą juos būtų tekę sumontuoti. Puikios aerodinamikos dėka Škoda 532 pasižymėjo neįprastai žemomis degalų sąnaudomis – 25 litrai 100 kilometrų tiems laikams buvo puikus rezultatas.
Škoda 532 tikriausiai būtų skriejęs Vokietijos autobanais – Škoda į šį projektą žiūrėjo labai rimtai ir ketino kurti šiek tiek didesnį, bet lygiai taip pat aptakų 536. Tačiau 1939 metais Vokietija užėmė Čekiją ir Škoda buvo priversta užsiimti tik ginkluotės gamyba. Vienintelis Škoda 532 prototipas buvo prarastas Antrojo pasaulinio karo sūkuryje – po Sąjungininkų bombardavimo jis sudegė. Jei būtų išlikęs, tikriausiai jis būtų stovėjęs Škoda muziejuje. Tiesą sakant, jei būtų išlikęs, Škoda 532 galėjo visiems laikams pakeisti autobusus.
Tikriausiai stebitės – kuo tas Škoda 532 pasirodymas 1938 metais buvo toks ypatingas? Kaip minėta, tais laikais autobusai buvo tiesioginiai sunkvežimių kraujo broliai. Ir tai pasikeitė tik 1951 metais, kai buvo pristatytas pirmasis Setra autobusas su kėbuline konstrukcija ir gale sumontuotu varikliu.
