Žmogaus oda yra gana minkšta ir neatspari aštriems įrankiams. Kitaip tariant, žmonės dažnai susižeidžia. Smulkūs įpjovimai dažniausiai nėra pavojingi, bet gali erzinti ar krauju sutepti darbą. Pavyzdžiui, mažytis piršto įpjovimas drožėjui gali kainuoti papildomas šveitimo minutes. Ar superklijai tokiais atvejais gali padėti?
Kalbant apie medieną, ar žinote,kodėl Morgan savo automobilius iki šiol meistrauja būtent iš uosio medienos? O kaip architektūroje naudojamas aprūdijęs plienas nesupūva visiškai? O kas yra chirurginis plienas?
Superklijai – cianoakrilatas – buvo išrasti kone netyčia. Na, beveik. Amerikiečių chemikas Harryis Cooveris Antrojo pasaulinio karo metais B.F. Goodrich laboratorijoje ieškojo skaidraus plastiko formulės. Jis su komanda bandė sukurti plastiką, kuris tiktų ginklų taikikliams. 1942 metais buvo sukurtas cianoakrilatas, kuris tam, deja, netiko, bet Cooveris jau tada pastebėjo, kad ši medžiaga limpa prie visko. Vėliau cianoakrilatas buvo kurį laiką primirštas, kol Cooveris jį prisiminė 1951-aisiais dirbdamas su Fredu Joyneriu jau Kodak kompanijoje. Chemikai suprato, kad ši medžiaga yra geresni klijai nei plastikas ir visa kita yra istorija. Cianoakrilatas iki šol yra labai populiarūs universalūs klijai naudojami ir namuose, ir pramonėje, ir… medicinoje?
Taip, medicinoje. Yra medicininių klijų, sukurtų cianoakrilato pagrindu. Jie įprastai naudojami smulkesniems įpjovimams uždaryti. 1986 metais atliktas tyrimas parodė, kad kai kuriais atvejais klijai veikia net geriau nei siūlės. Vietnamo karo metu (1955-1975 m.) amerikiečių karo lauko medikai karių žaizdas dažnai purškė superklijais, kad greitai sustabdytų kraujavimą. Na, o dabar įvairūs meistrai ir virtuvės šefai dažnai superklijais uždaro smulkius įpjovimus ant savo rankų.
Kodėl? Nes taip greičiau, ypač, kai klijų yra po ranka. Žaizdos tvarstymas dažnai užtrunka, tai sunku padaryti viena ranka, o ir pleistrai nėra tokie greiti ir patogūs kaip klijai. Klijai greitai išdžiūsta, nebijo vandens, nenusmunka ir neatsiklijuoja kaip pleistrai ar tvarsčiai. Kartais šefai netgi teigia, kad klijai yra higieniškesnis sprendimas – jie nesusitepa kaip tradicinės žaizdų uždarymo priemonės. Galiausiai, mažytė klijų juostelė netrukdo rankų ir pirštų funkcijai. Klijai dažnai naudojami ir veterinarijoje, nes gyvūnai tvarščių nemėgsta.
Aišku, kyla klausimas, ar saugu superklijais klijuoti odą. Tai tikrai nėra rekomenduojama. Ne tik dėl pačių klijų sukeliamo dirginimo ar net alerginės reakcijos, bet ir dėl žaizdose potencialiai uždaromų nešvarumų. Jei griebiatės tokių priemonių kur nors garaže, tikėtina, kad rankų nesiplovėte ir tos žaizdelės neišvalėte, o klijų tūbelė neseniai brūžinosi į kokį kitą klijuojamą paviršių. Be to, superklijai superklijams nelygūs. Kai kurie gamintojai naudoja džiūvimo laiką trumpinančių ar kitokių priedų, tyčia ar netyčia įterpia kitų priemaišų, nes gamina ne medicininį produktą. Taigi, nerekomenduojama. Nebent žinote, ką darote, žaizda yra labai smulki ir naudojate tam skirtus klijus.
