Ar tiesa, kad Titanikas turėjo per mažai gelbėjimosi valčių?

RMS Titanic – tikriausiai garsiausias visų laikų nuskendęs laivas. Šis keleivinis garlaivis Šiaurės Atlante pradingo po susidūrimo su ledkalniu dar pirmos savo kelionės metu 1912 metų balandžio 15 dieną. Šioje katastrofoje pražuvo daugiau nei 1500 žmonių. Dažnai teigiama, kad taip nutiko dėl to, kad laive nebuvo pakankamai gelbėjimo valčių, bet ar tai tiesa?

Titanic buvo vienas iš didžiausių ir prabangiausių to meto keleivinių laivų. Tos pirmosios kelionės metu laive buvo 2224 žmonės (keleiviai ir įgulos nariai). Lyginant su moderniais kruiziniais laivais, kuriuose telpa ir po 4000-5000 žmonių, Titanikas nėra toks jau didelis. Tačiau viena iš problemų buvo ta, kad šis įspūdingas garlaivis turėjo tik 20 gelbėjimo valčių. Kaip tai galėjo nutikti? Ir ar didesnis gelbėjimo valčių skaičius būtų padėjęs?

Kiek gelbėjimosi valčių galėjo pasiimti Titanikas?

Titaniko ilgis – 269,1 metras. Tai buvo prabangus vandenynų laineris, tačiau jis turėjo ir nemažai pigesnių vietų ne tokiems turtingiems keleiviams. Nors, pirmos kelionės metu laive buvo 2224 žmonės, Titanikas drąsiai galėjo būti užpildytas ir labiau. Laive būtų tilpę apie 2435 keleiviai ir 892 įgulos nariai. Taigi, iš viso laive galėjo būti 3327 žmonės (kai kurie šaltiniai nurodo 3547) – būtent tokiam skaičiui ir reikėjo numatyti gelbėjimosi galimybes.

Gelbėjimosi valčių skaičių galima reguliuoti. Tai yra, jei į kurią nors kelionę susirinks daugiau keleivių, galima pasiimti kelias papildomas valtis. Tačiau svarbu, kad laive joms pakaktų vietos ir nuleidimo įrenginių. Titanikas turėjo 16 gelbėjimosi valčių kranų. Kiekvienas iš jų galėjo aptarnauti keturias dideles medines gelbėjimosi valtis. Tai yra, Titanikas drąsiai galėjo į kelionę pasiimti net 64 dideles medines gelbėjimosi valtis, kuriose būtų tilpę 4160 žmonių. Tačiau, kaip žinote, realybė buvo kitokia.

Kiek gelbėjimosi valčių Titanikas turėjo?

Titanikas turėjo 20 gelbėjimosi valčių – 14 standartinių medinių Harland and Wolff, kuriose tilpo po 65 žmones, 4 sulankstomas Engelhardt, kuriose galėjo susėsti po 47 žmones, ir 2 mažesnes 40 vietų valtis. Bendra visų Titaniko gelbėjimosi valčių talpa – 1178 žmonės.

Tos mažiausios valtys buvo paruoštos greitam nuleidimui, nes buvo skirtos ypatingiems atvejams. Pavyzdžiui, kai už borto iškrenta keleivis ar vandenyje pastebimas dreifuojantis iš kito laivo iškritęs žmogus. Didžiosios medinės valtys taip pat buvo paruoštos gana neblogai, nes, vėlgi, valčių kranai buvo pagaminti kur kas didesniam valčių skaičiui. Tik sulankstomos valtys buvo sunkiau nuleidžiamos, nes nebuvo sujungtos su kranais, bet įvykus nelaimei buvo panaudotos ir jos.

Gelbėjimosi valtyse buvo šiek tiek geriamo vandens, antklodžių, maisto ir kitų daiktų. Bet visai nedaug, nes niekas nemanė, kad žmonėms šiose valtyse teks praleisti kelias valandas. Jos buvo visiškai atviros – amžiuje, kuomet sraigtasparnių tiesiog nebuvo, šios valtys buvo menka paguoda šaltuose Šiaurės Atlanto vandenyse.

Kaip esate matę garsiajame Camerono filme, pirmosios gelbėjimosi valtys net nebuvo deramai užpildytos. Štai valtis nr. 7 buvo nuleista pirmoji tik su 28 žmonėmis. Tuo metu keleiviai ir patys dar nenorėjo lipti į gelbėjimosi valtis, nes netikėjo, kad situacija yra rimta, bet ir Titaniko įgula jų per daug neragino. Buvo baiminamasi, kad medinės valtys subyrės kranuose, jei bus pripildytos per anksti. Tai, žinoma, buvo nepamatuotos baimės – Harland and Wolff, pagrindinių gelbėjimosi valčių gamintojas, buvo išbandęs savo valtis su 70 vyrų. Jos turėjo plienu sustiprintą konstrukciją ir buvo itin tvirtos.

Iš viso į valtis susėdo 712 žmonių. Kai kurios valtys netgi būdamos apytuštės (dvi turėjo po 12 žmonių) nusugrįžo padėti vandenyje atsidūrusiems nelaimėliams. Tai leidžia spėti, kad didesnis gelbėjimosi valčių skaičius nebūtų žymiai sumažinęs katastrofos masto. Valčių nuleidimas ir užpildymas buvo chaotiškas, įgula nebuvo deramai apmokyta, o ir keleiviai neskubėjo vieni kitiems padėti.

Titanikas turėjo daugiau valčių, nei buvo reikalaujama

Pagal to meto taisykles Titanikas ir kiti tokio dydžio laivai privalėjo turėti bent 16 gelbėjimosi valčių, kuriose privalėjo tilpti 990 žmonių. Dabar mes esame gudrūs vertinti tą situaciją iš savo perspektyvos. Tačiau tuo metu niekas neįsivaizdavo, kad toks laivas gali patirti tokią katastrofą. Be to, tos gelbėjimosi valtys turėjo kitą funkciją.

Buvo numatyta, kad gelbėjimosi valtys bus naudojamos žmonėms perkelti iš skęstančio į gelbėjantį laivą. Kitaip tariant, buvo manoma, kad jei Titanikas skęstų, tai vyktų labai lėtai ir tos valtys galėtų plaukioti pirmyn-atgal tarp gelbėjančio ir skęstančio laivų. Dar daugiau – į pagalbą atvykęs laivas turėtų ir savo valčių, kurias galėtų panaudoti žmonių gelbėjimui, todėl tai būtų pakankamai efektyvus procesas.

Tačiau praktika pasirodė šiurpesnė už teoriją. Į pagalbą laivai atskubėjo tik praėjus kelioms valandoms. Tos galbėjimosi valtys atgal jau nebeplaukė – nebebuvo kur. Laivai iš vandens jau rinko žmonių kūnus.

O galėjo būti kitaip SS Californian, kitas britų garlaivis, buvo visai netoli ir netgi matė signalines Titaniko raketas, bet nereagavo. Vėlesnis tyrimas pažymėjo, kad SS Californian galėjo išgelbėti didelę dalį Titaniko tragedijos aukų. Jei šis laivas būtų suskubęs į pagalbą, gelbėjimosi valčių galėjo ir pakakti, nes tuomet jos ir būtų kursavusios pirmyn-atgal. SS Californian katastrofos metu buvo arčiausiai Titaniko.

Titaniko gelbėjimosi valtys, kurios rytą po tragedijos buvo pakrautos į atskubėjusį RMS Carpathia, vėliau iki metų pabaigos buvo Niujorke. Vėliau jos arba supuvo, arba buvo išardytos, arba buvo panaudotos kituose laivuose. Nei viena Titaniko valtis iki šių dienų neišliko.