Vaikai – neįkainojamas turtas, kurį tėvai nori apsaugoti nuo visų pavojų. Bet dabar įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą savo vaiką įsodinate į autobusą, kurį vairuoja šešiolikmetis, turintis gal pusmetį vairavimo patirties. Skamba keistai? JAV taip užaugo milijonai žmonių!
Pirmą kartą šis faktas paminėtas kitame straipsnyje – 10 įdomių faktų apie autobusus. Tačiau tik labai trumpai – tai, kad vaikai JAV kadaise vairavo mokyklinius autobusus, yra toks pašėlęs faktas, kad jis tikrai nusipelno atskiro straipsnio.
Jauni vairuotojai JAV
Jūs tikriausiai žinote, kad didelėje JAV dalyje vairuoti galima nuo 16 metų amžiaus. Galbūt manote, kad šešiolikmečiai nėra pasiruošę atsakingam dalyvavimui eisme, bet JAV paaugliai dažnai patys važiuoja į mokyklą.
Nors apribotą vairuotojo pažymėjimą (vadinamąjį mokinio leidimą) JAV galima gauti esant 14-16 metų amžiaus, pilnas, neapribotas vairuotojo teises gali gauti 16-18 metų amžiaus paaugliai. Tai priklauso nuo vietinių valstijų įstatymų. Paaugliai JAV vairuoja labai dažnai ir diskusijų apie būtinybę iškraustyti juos iš automobilių, negirdėti. Jie smagiai rieda į mokyklas milžiniškais amerikiečių taip mėgstamais pikapais.
Ir taip – šešiolikmečiai gali vairuoti pikapus, net jei jie yra labai dideli ir sunkūs. JAV profesionaliems vairuotojams reikia komercinio vairuotojo pažymėjimo (komercinės licencijos), bet savo reikmėms galima vairuoti ir labai dideles mašinas. Tikriausiai filmuose esate matę tuos milžiniškus namelius ant ratų ir susimąstėte – negi visi JAV turi sunkvežimio vairuotojo pažymėjimus? Ne, didžiojoje JAV dalyje tokios mašinos yra vairuojamos su įprastais automobilių vairuotojo pažymėjimais ir komercinės licencijos tam nereikia. Nors, žinoma, taisyklės tarp valstijų šiek tiek skiriasi.
Mokyklinio autobuso vairavimas, žinoma, nepatenka į „savo reikmėms“ rėmus, bet išimtys visada egzistavo. Jei 16 metų paauglys gali vairuoti savo tėvų namelį ant ratų ar milžinišką pikapą, susitvarkys ir su mokykliniu autobusu.
Vaikai – autobusų vairuotojai
Iki 1988 metų, kai ši praktika buvo galutinai uždrausta, mokyklinius autobusus kai kuriose JAV dalyse dažnai vairavo paaugliai. Atvykęs į darbą-mokyklą vairuotojas paimdavo autobusą, nustatytame maršrute surinkdavo kitus vaikus ir eidavo į pamokas. Ir visi išlošdavo.
Mokyklos naudojosi galimybe sutaupyti, nes patirties neturintys vairuotojai buvo mažiau apmokami. Tuo pat metu taip buvo stengiamasi įdiegti atsakomybės jausmą į jaunas galvas. Na, o patys vairuotojai-paaugliai ne tik užsidirbdavo pinigų savoms reikmėms, bet ir tobulino vairavimo įgūdžius.
Nebuvo taip, kad pirmas ranką pakėlęs mokinys iš karto buvo sodinamas už autobuso vairo. Skirtingos valstijos taikė skirtingus reikalavimus, bet įprastai buvo pageidaujama, kad autobuso vairuotojai būtų geri, atsakingi mokiniai. Jie taip pat turėjo išklausyti kursus ir pademonstruoti vairuotojo įgūdžius už autobuso vairo. Tiesa, testus išlaikydavo absoliuti dauguma vairuoti norinčių mokinių – jie nebuvo labai sudėtingi. Sertifikatas, leidžiantis vairuoti mokyklinį autobusą, galiojo 3 metus, nors daugelis vairuotojų baigdavo mokyklą anksčiau ir nutraukdavo šią karjerą.
Noras leisti vaikams vairuoti mokyklinius autobusus kilo dėl to, kad iš karo grįžę vyrai kūrė šeimas ir didelis vaikų skaičiaus augimas privertė plėsti mokyklas. Tuo pat metu augo ir priemiesčiai, todėl reikėjo vis daugiau mokyklinių autobusų vairuotojų. Tiesa, nepilnamečiai autobusų vairuotojai buvo palaikomi ne visur – praeito amžiaus viduryje tik maždaug dvi dešimtys valstijų (iš 50) leido paaugliams vežioti mokinius.
Nors iš pradžių paaugliai vairuotojai buvo griežtai prižiūrimi, su laiku avarijų skaičius vis tiek išaugo. Taigi, valstijos viena po kitos ėmė drausti paaugliams vairuoti mokyklinius autobusus. 1968 metais jaunesni nei 18 metų amžiaus vairuotojai mokinius vežiojo jau tik 12 valstijų – Alabamoje, Arkanzase, Ajovoje, Kanzase, Misisipėje, Nebraskoje, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje, Oklahomoje, Virdžinijoje ir Vajominge.
Autobusai tais laikais nebuvo labai patogūs ar lengvai vairuojami (jūs nenorėtumėte automobilio su septintojo dešimtmečio mechanine transmisija). Be to, mokiniams reikėdavo anksčiau keltis, kad pasiimtų autobusą ir atliktų savo rytinį maršrutą. Todėl daug kur, ypač Kanzase, Nebraskoje, Nevadoje ir Vajominge, 16-17 amžiaus mokyklinių autobusų vairuotojų skaičius ėmė trauktis dar prieš draudimus. Auganti ekonomika leido paaugliams ieškoti geresnių darbų kitur.
Tuo tarpu Šiaurės ir Pietų Karolinos išlaikė jauną mokyklinių autobusų vairuotojų amžiaus vidurkį iki pat pabaigos. 1986-1987 metais maždaug trečdalis Šiaurės Karolinos mokyklinių autobusų vairuotojų buvo nepilnamečiai.
1988 metais paaugliams galutinai uždrausta vairuoti mokyklinius autobusus. Šiaurės ir Pietų Karolinų politikai tam dar priešinosi, tačiau jau kurį laiką buvo aišku, kad ši praktika artėja prie pabaigos. Jau porą dešimtmečių JAV galiojo griežtesni vaikų darbo įstatymai, tačiau mokyklinių autobusų vairavimui buvo daromos išimtys. Išimtys yra trumpalaikis dalykas.
Juolab, kad vis dažniau buvo kalbama apie saugumą. Dabar tuos laikus menantys žmonės teigia, kad mieguisti paaugliai dažnai nuskabydavo ornamentuotas pašto dėžutes baltuose JAV priemiesčiuose. Ir niekam apie tai nesigirdavo, nes net ir maža avarija galėjo kainuoti darbą. Tačiau kai 1988 metais pasirodė pranešimai apie paauglių-vairuotojų karjeros pabaigą, žurnalistai priminė neseną tragediją, kai 17 metų autobuso vairuotojas mirtinai sužalojo 4 metų amžiaus vaiką.
Paaugliai JAV vairuoja automobilius – jie vairuoja net ir didelius tėvų pikapus ar namelius ant ratų. Tačiau vairuoti mokyklinį autobusą yra visai kitas atsakomybės laipsnis, todėl ši praktika ir nutrūko.
.jpg){kind=link}
