Tai yra šis tas, ko būsimus vairuotojus moko instruktoriai – vairą galima judinti tik tada, kai automobilis rieda. O juk kartais bandant pastatyti automobilį ankštoje aikštelėje taip norisi pasukti vairą nepajudėjus iš vietos. Kodėl nereikėtų to daryti?
Ar galima praleidinėti bėgius automobiliuose su mechanine transmisija? O kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves?
Visi nauji automobiliai turi vairo stiprintuvus, todėl pasukti stovinčio automobilio vairą yra gana lengva. Kai kurie modeliai turi netgi specialiai stovėjimo aikštelėms pritaikytus režimą, kuris stipriai palengvina vairą. Tai negi tikrai negalima sukioti stovinčio automobilio vairo, jei tai padaryti yra taip paprasta?
Iš tikrųjų, tai yra blogas įprotis. Tikėtina, kad jums nusprendus pasukti stovinčio automobilio vairą, nieko iš karto neatsitiks. Jūsų automobilis nesubyrės, ratai nenulūš, o prisiminimas apie instruktoriaus pastabas jūsų mintyse taps neaiškia pasenusia rekomendacija. Tačiau jei taip darysite dažnai, galite pastebėti, kad kai kurie važiuoklės ir vairo mechanizmo mazgai dėvisi greičiau.
Apkrovos, kurias patiria automobilis, kai sukiojate jo vairą stovint, yra išties didelės. Priekinius ratus spaudžia gana didelis svoris ir padangų guma tvirtai įsikimba į kietą dangą. Taigi, asfaltas tarsi stengiasi išlaikyti ratus vietoje, o vairo mechanizmas plėšia juos į šoną. Kadangi tam reikia daug jėgos, stipriai apkraunamas vairo stiprintuvas, dėvimos traukės, kenčia padangos, kitos važiuoklės ir vairo mechanizmo dalys. Apkrovos didesnės, kai aikštelės danga pasižymi didesniu statiniu sukibimu – yra dažyta arba turi epoksidinę dangą ir yra sausa. Kita vertus, jai trintis mažesnė – pavyzdžiui, stovite purve, ant sniego, ledo ar laisvo smėlio – apkrovos bus mažesnės ir, tikriausiai, didelės žalos savo automobiliui nepadarysite net ir sukiodami jo vairą stovint vietoje. Juokinga, bet šia prasme padeda ir senesnės, prastesnė, pigesnės padangos, pasižyminčios mažesniu sukibimu.
Kodėl apkrovos automobiliui riedant yra daug mažesnės? Nes netrinamas tas pats gumos lopas. Įsivaizduokite, apvalų trintuką riedantį pieštuku išmargintu popieriaus lapu. Jei trintukas tiesiog laisvai rieda kaip ratas asfaltu, jis nenutrins nieko. Bet jei sustabdysite jo riedėjimą ir pastumsite jį į šoną, trintis bus daug didesnė ir nutrinsite kelias pieštuko linijas. Didesnė trintis reikalauja daugiau jėgos ir, automobilio atveju, virsta didesnėmis apkrovomis. Net jei jų nejaučiate.
O jaustumėte, jei jūsų automobilis neturėtų vairo stiprintuvo. Laikais, kai vairo stiprintuvai nebuvo tokie dažni, vairuotojai tokių klausimų nekėlė. Vairo sukimas stovint be stiprintuvo pagalbos yra erzinančiai sunkus ir apkrovas, kurias patiria automobilis, galima pajausti savo rankomis.
Taigi, ta jūsų vairavimo instruktorių rekomendacija niekada nesukioti stovinčio automobilio vairo, yra prasminga. Kita vertus, automobilių gamintojai turi pagalvoti apie tokius veiksmus ir apkrovas, kurias patiria vairo mechanizmas ir važiuoklė, todėl viskas ten nėra taip trapu. Dardėdami per duobes padarote daugiau žalos nei sukiodami stovinčio automobilio vairą. Tiesiog geriau nepaverskite to įpročiu ir savo vairavimo stiliaus bruožu.
