Apie eHighways projektą Vokietijoje kalbama jau kelerius metus. Siemens išrasta srovės imtuvų konstrukcija leidžia sunkvežimiams prisijungti prie kontaktinių linijų ir taip važiuoti nenaudojant iškastinio kuro. Bandymai jau buvo atlikti ir jie įrodė, kad principas tikrai veikia. Gegužės pabaigoje Vokietijos Vyriausybė sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto finansavimo, o tai iš esmės yra galutinis taškas – trolei-sunkvežimiai Vokietijoje tikrai bus.
Hibridiniai sunkvežimiai, galintys naudoti ir iškastinį kurą, ir elektros energiją, nėra visiška naujovė – tokių jau yra ir karjeruose bei kasyklose. Ir anksčiau išbandant Siemens srovės imtuvus buvo paleista viena bandomoji kontaktinio tinklo atkarpa, kuri įrodė, kad pats principas gali būti pritaikytas praktikoje. Bet kuo jis toks naudingas?
eHighways leis efektyviai sumažinti anglies dvideginio ir azoto oksidų (NOx) emisijas bei sumažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų. Specialiai modifikuoti sunkvežimiai turės ir įprastus dyzelinius, ir elektrinius variklius. Gatvėmis ir užmiesčio keliais jie važinės degindami degalus, tačiau įriedėję į greitkelį jie galės pakelti srovės imtuvus ir prisijungti prie kontaktinio tinklo – panašiai, kaip troleibusai. Tačiau patys srovės imtuvų pentografai labiau primins konstrukcijas matomas ant tramvajų ar elektrinių traukinių. Taip yra todėl, kad šie įrenginiai yra pritaikyti 90 km/h greičiui ir dinamiškam prisijungimui.
Norint prie kontaktinio tinklo prijungti įprastus troleibuso ūsus, tenka sustoti – ūsai iškeliami į specialius kreipiklius, kurie juos uždeda ant kontaktinio tinklo arba yra pakeliami vairuotojo rankomis. Tačiau greitkeliams tai netinka. Elektriniai Vokietijos greitkeliais važinėjantys sunkvežimiai tiesiog važiuodami 90 km/h greičiu galės prisijungti ar atsijungti nuo kontaktinio tinklo. Tai teks daryti ne tik įvažiuojant ar išvažiuojant iš greitkelio, bet ir persirikiuojant ar lenkiant – atsijungęs sunkvežimis dar kurį laiką galės riedėti naudodamas baterijų energiją.
Sunkvežimius šiam projektui tieks Scania. Pirmajame etape bus paruošti du hibridiniai sunkvežimiai. Vienas iš jų turės 15 kWh bateriją, kitas – kelis tokius modulius. Aišku, patys sunkvežimiai bus sunkesni nei varomi tik dyzelinu, nes jiems reikės ne tik baterijų ir srovės imtuvų, bet ir elektros variklių. Tačiau ateityje jie turėtų būti gerokai pigesni už pilnai elektrinius sunkvežimius. Palyginimui, Tesla Semi turės maždaug 800-1000 kWh baterijas.
Trolei-sunkvežimiai turi ir kitų privalumų prieš pilnai elektrinius. Visų pirma, jie yra kur kas lankstesni. Jie gali važinėti ir ten, kur nėra įkrovimo stotelių – degalinę tikrai pavyks rasti greičiau nei specializuotą įkrovimo stotelę. Jie taip pat gali būti pradėti gaminti masiniu būdu labai greitai. Nors Scania kuria elektrinių sunkvežimių prototipus, šiuos hibridinius galėtų pradėti gaminti didelėmis apimtimis kur kas greičiau. Infrastruktūra, aišku, reikalaus didelių investicijų, tačiau ja galės naudotis visi. Tesla įkrovimo stotelės yra specializuotos, o štai prie kontaktinio tinklo teoriškai galės prisijungti visų gamintojų sunkvežimiai ir autobusai.
Pagal dabar patvirtintą planą, bus tiesiamos trys kontaktinio tinklo atkarpos – pirmoji A1 autobane netoli Liubeko, antroji – A5 autobane į pietus nuo Frankfurto, trečioji – B462 greitkelyje. Ateityje projektas tik plėsis, jei šis bandymų etapas įrodys elektrinių greitkelių naudą. Tuo pat metu panašus projektas vystomas ir Švedijoje. Bus įdomu pamatyti, kokie bus bandymų rezultatai, tačiau būtų dar įdomiau išgirsti vairuotojų nuomonę.
Taip pat skaitykite:
Tesla Semi nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota anksčiau;
Karjeruose dirbantys troleisunkvežimiai;
Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;
Volvo Trucks norėtų, kad vilkikai naudotų dujas;
Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;
