Voyager 1 – tai toliausiai nutolęs žmonių sukurtas daiktas. Tai taip pat yra toliausiai esantis objektas Saulės sistemoje, kurio vieta yra tiksliai žinoma. Voyager 1 pakilo lygiai prieš 40 metų – 1977 rugsėjo 5 dieną, praėjus 17 dienų po šio zondo dvynio Voyager 2 paleidimo. Šio jubiliejaus proga pateikiame keletą įdomių faktų apie šį įspūdingą žmonijos pasiekimą.
Tikslas – Saulės sistemos pakraščių tyrimai. Voyager 1 buvo paleistas su tikslu kada nors pasiekti Saulės sistemos ribas ir jas patyrinėti. Tuo pačiu jis pasinaudojo galimybe iš arčiau apžiūrėti Jupiterį ir Saturną.
Kur dabar yra Voyager 1? Šiuo metu Voyager 1 yra nutolęs nuo Žemės beveik 21 milijardą kilometrų ir yra tarpžvaigždinėje erdvėje. Į ją įskrido 2012 metais. Voyager 1 skrieja 61 ooo km/h greičiu, jį pasiekti padėjo kelių planetų gravitacija.
Kokią mokslinę įrangą turi Voyager 1? Viską išvardinti būtų sunku: porą kamerų, ultravioletinių spindulių spektrometrą, plazmos spektrometrą, kosminės spinduliuotės sistemą ir dar keletą svarbių mokslinių prietaisų. Tiesa, didelė jų dalis jau yra išjungti arba nebeveikia.
Nemažas atradimų kraitis. Per 40 metų Voyager 1 padėjo surinkti nemažai informacijos apie mūsų visatą. Jis nufotografavo Jupiterį ir Saturną bei buvo pirmasis zondas aptikęs aktyvius ugnikalnius kitų planetų mėnuliuose. Voyager 1 surinko informaciją, reikalingą įrodyti, kad Titanas, Saturno palydovas, turi atmosferą, kurioje pilna azoto.
Šis zondas taip pat užfiksavo žaibavimą Jupiteryje – tai pirmas šio fenomeno pastebėjimas kitoje planetoje. Galiausiai, dabar Voyager-1 siunčia duomenis apie tarpžvaigždinę erdvę – paaiškėjo, kad kosminė spinduliuotė ten yra keturiskart stipresnė nei kur nors arčiau Žemės.
Atves ateivius? Šalia įprastų prietaisų Voyager 1 turi ir paauksuotą diską, kuriame įrašyti kai kurie gyvenimo Žemėje vaizdai – prekybos centras, valgantys žmonės, pati Žemės planeta ir t. t. Ant disko taip pat nupieštas paprastas žemėlapis, kuris protingoms gyvybės formoms padėtų surasti mūsų planetą neaprėpiamoje visatoje. Tiesa, Voyager 1 neskrenda į kokią nors konkrečią planetą, tačiau po maždaug 40 tūkstančių metų jis pro Gliese 445 žvaigždę praskries 1,6 šviesmečių atstumu – kas žino, galbūt jį tuomet kas nors aptiks ir pasinaudos savo pažangiomis technologijomis susisiekti su Žeme.
Ar Voyager 1 veiks amžinai? Voyager 1 prietaisai naudoja reaktoriaus teikiamą energiją. Šis naudoja 24 plutonio oksido kamuolius, kurie išskiria didžiulį karštį. Visgi, reaktorius amžinai tikrai neveiks – planuojama, kad Voyager 1 užges jau 2025 metais. Tačiau tuo zondo misija nesibaigs – jis ir toliau skries tuo pačiu greičiu, kol kada nors su kuo nors susidurs.
Voyager 1 nėra vienintelis prietaisas paliekantis Saulės sistemą. Šiuo metu kosmose yra 5 prietaisai, kurie anksčiau ar vėliau paliks Saulės sistemą. Įvairiomis kryptimis Voyager 1 sėkmės pėdomis seka Pioneer 10 paleistas 1972 metais, Pioneer 11 paleistas 1973, Voyager 2 paleistas 1977 ir 2006 pakilęs New Horizons. Ryšys su Pioneer zondais jau seniai yra prarastas, tačiau Voyager 2 vis dar veikia ir per artimiausią dešimtmetį turėtų išskristi į tarpžvaigždinę erdvę.
Jei pasiseks Voyager 1 duomenis į Žemę siųs dar 8 metus. Šis zondas pranoko visus lūkesčius ir dabar jo jau niekas nesustabdys bent keliasdešimt tūkstančių metų. Belieka palinkėti sėkmės ir geros kelionės.
