Įprastos stumdomos žoliapjovės turi ratus. Jie yra reguliuojami – taip keičiamas pjovimo aukštis. Tačiau Flymo žoliapjovė, išrasta 1964 metais, ratų neturi – ji sklendžia virš žolės kaip kažkoks keistas orlaivis.

Sena Flymo žoliapjovė. (Traveler100, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Flymo žoliapjovę išrado švedų inžinierius Karlas Dahlmanas. Jį įkvėpė brito Christopherio Cockerellio išradimas – transporto priemonė su oro pagalve (hovercraft), tuo metu laikyta visai nauja inovacija. Dahlmanas manė, kad ši technologija, leidžianti didelėms transporto priemonėms švelniai sklęsti virš vandens ar smėlio, labai praverstų vejos priežiūrai.

Transporto priemonės su oro pagalvėmis (taip, tai labai kvailas lietuviškas hovercraft pavadinimas) pučia orą žemyn, taip po korpusu sudarant aukšto slėgio oro zoną. Tam, kad tas žemyn pumpuojamas oras per greitai neišsisklaidytų, tokios mašinos turi vadinamas prijuostes – guminio audeklo žiedą, kuris prisipučia vos įjungus variklį. Tokių mašinų privalumas tas, kad jos gali judėti praktiškai bet kokiu lygiu paviršiumi – vandeniu, sniegu, ledu, smėliu, asfaltu. Transporto priemonė su oro pagalve yra tarsi orlaivis, kuris nuo žemės gali pakilti tik į keliasdešimties centimetrų aukštį.

Transporto priemonės su oro pagalve veikimo schema. 1. Propeleriai; 2. Žemyn nukreipiamas oras; 3. Oro pagalvę pučiantis ventiliatorius; 4. Guminė prijuostė (MesserWoland, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Įprastai transporto priemonės su oro pagalvėmis turi bent vieną į priekį stumiantį propelerį. Vienas variklis gali ir sukti tą propelerį, ir pumpuoti orą žemyn, sukurdamas tą oro pagalvės efektą. Tuo tarpu didesnės tokios mašinos turi ir du, ir daugiau variklių bei propelerių. Žinoma, Flymo neturi į priekį stumiančio propelerio – varančiaja šios žoliapjovės jėga išlieka žmogus.

Flymo turi lengvą plastikinį korpusą, kuris apačioje išplatėja, taip sudarydamas sąlygas tam oro pagalvės efektui. Jį kuria vienas benzininis vieno cilindro variklis, kuris suka peilio ir propelerio kombinaciją. Flymo nuo žemės pakyla tik gal per centimetrą, tačiau to pakanka, kad šią žoliapjovę būtų galima stumti be jokių pastangų. Tiesa, Flymo žoliapjovė nebuvo sukurta vien tam, kad nevargintų naudotojo.

Flymo žoliapjovės peilis. (Traveler100, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Iš tikrųjų, didžiausias Flymo pranašumas yra galimybė judėti bet kuria kryptimi – ji gali pjauti ir judėdama šonu. Tai ypač praverčia pjaunant šlaitus ar manevruojant tarp gėlių ir krūmų. Be to, ratai nespaudžia nenupjautos žolės, todėl veja pjaunama tolygiau. Priklausomai nuo modelio, pjovimo aukštį galima reguliuoti – pakyla arba nusileidžia ne visas korpusas, o tik pats peilis.

Tačiau, kaip tikriausiai pastebėjote, ore pakibusios žoliapjovės ir dabar naudojamos itin retai. Flymo jas gamina iki šiol, tačiau jos tikrai nėra tokios populiarios kaip ratinės. Senosios Flymo žoliapjovės tikriausiai turėjo daugiau trūkumų nei privalumų. Kadangi korpusas buvo tik šiek tiek pakilęs virš žemės, tokia žoliapjovė visur kliuvo. Be to, ji negalėjo surinkti nupjautos žolės. Galiausiai, žoliapjovei per daug pakrypus, ta oro pagalvė tiesiog išnykdavo ir naudotojui tekdavo link kokio lygesnio paviršiaus stumti ant žemės nusileidusią Flymo.

Moderni Flymo žoliapjovė. (Gamintojo nuotrauka)

Modernios Flymo žoliapjovės jau yra geresnės. Jos yra itin kompaktiškos ir, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gali surinkti nupjautą žolę. Flymo teigia, kad didžiausias tokių žoliapjovių pranašumas tebėra manevringumas ir jos geriausiai tinka mažoms, lygioms vejoms. Dabar Flymo, kuri yra Husqvarna kompanijos dalis, gamina įvairią sodų priežiūros techniką ir įrankius.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia