Banginiai, kaip ir kiti gyvūnai, turi ribotą gyvenimo laiką. Jie jį praleidžia skrosdami pasaulio vandenynus ir suteikdami juos pamačiusiems žmonėms daug džiaugsmo. Tačiau negyvi banginiai dažnai yra išplaunami ant paplūdimių. Tai yra didelė problema, nes jie pūva, skleidžia nemalonų kvapą ir trukdo paplūdimiuose besilankantiems žmonėms. Jau vien dėl jų padėties ir dydžio banginius šalinti nėra lengva. Tai kaip tai daroma?
Tiesa, reikia paminėti, kad banginiai sausumoje atsiranda ne tik po mirties. Kai kurie banginiai dėl ne iki galo žinomų priežasčių ant seklumos užplaukia ir būdami gyvi. Tuomet gelbėtojai įvairiomis priemonėmis bando juos sugrąžinti į gilesnius vandenis. Jei to padaryti nepavyksta arba į krantą išplaunamas jau negyvas banginis tenka pasinaudoti vienu iš keturių metodų.
1. Sprogdinimas
Skamba kaip prasta mintis? Ji tokia tikrai ir yra, tačiau 1970 metais Oregone būtent tai ir buvo padaryta. Apie tai plačiau galite paskaityti čia. Tik pasakysime, kad operacija buvo nesėkminga – gyvūno dalys tarsi blogiausia pasaulio kruša krito į priešingą pusę nei buvo numatyta, nusėjo žmones, sutraiškė automobilį ir apteršė netoliese stovėjusius pastatus. Didelė dalis banginio taip ir liko ten, kur buvo. Iššvaistytas dinamitas buvo didelis nuostolis (kaip ir sutraiškytas praktiškai naujas automobilis), bet šį sumanymą įvykdęs inžinierius atleistas nebuvo ir nemanė, kad padarė klaidą.
2. Nutempimas atgal į vandenį
Daugelis banginių, kurie pastimpa vandenynuose, ten ir pasilieka. Jų kūnai nugrimzta gilyn, kur tampa kitų gyvių maistu. Tačiau kartais šie kūnai atsiranda paplūdimiuose, kuomet su jais žmonėms ir tenka tvarkytis. Natūraliausias būdas – nutempti gyvūno liekanas atgal į vandenį.
Tai padaryti niekada nėra lengva. Reikalingas galingas kateris, visureigiai, dažnai tenka pasidarbuoti kastuvais. Tačiau nutemptas gilyn banginis pamaitina kitus vandenyno gyvūnus, todėl tai yra natūrali jo baigtis. Kita vertus, jei tai atliekama netinkamai, bangos banginį ir vėl gali išplauti į krantą. Todėl kartais geriau pasinaudoti kitais būdais.
3. Kompostavimas
Viena iš priežasčių, kodėl banginių lavonai nuo krantų turi būti pašalinami kiek įmanoma greičiau, yra jų skleidžiamas kvapas. Banginių viduje puvimo metu kaupiasi dujos. Jų spaudimas gali pasiekti tokį lygį, kad banginio kūnas tiesiog sprogsta. Žmonėms nemalonu lankytis taip smirdinčiame paplūdimyje. Tačiau puvimas kitose vietose gali būti ir teigiamas dalykas.
Negyvo banginio sprogimas dėl susikaupusių dujų
Jei banginį pavyksta išvežti, jis gali būti kompostuojamas. Ūkininkai sako, kad banginio kompostas yra puikios trąšos. Kai banginis supūva, jo kaulus galima išrinkti ir atiduoti muziejams ar mokslo institucijoms. Mokslininkai dažnai banginius pasiima ir patys, kad juos galėtų analizuoti, o vėliau atskiras jų dalis išsaugoti. Visgi, kur kas dažniau banginiai supūdomi sąvartynuose – jie ten tiesiog nuvežami, supjaustomi ir sumaišomi su kitomis atliekomis. Taip nelieka nei vertingo komposto, nei griaučių.
4. Užkasimas
Labai dažnai banginiai yra palaidojami tiesiog vietoje. Dėl paplūdimio specifikos į juos ne visada lengva įvažiuoti sunkvežimiais, kad banginį pavyktų kur nors išvežti. Tempti banginio lavoną į jūrą taip pat nėra lengva – iš tiesų tai gana brangu. Todėl kartais pasirenkamas paprasčiausias variantas – netoliese iškasama didžiulė duobė, į kurią banginis ir įverčiamas supūti.
Tai – daug darbo reikalaujanti procedūra, nes reikalinga išties milžiniška duobė. Todėl tie paplūdimiai, ant kurių negyvi banginiai išplaunami dažniau, turi sunkvežimiams skirtus privažiavimus ir kitą infrastruktūrą, leidžiančią kūnus pašalinti.
Taip pat skaitykite:
1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)
Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?
Motociklų karietų lenktynės – kas tai per sportas?
Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;
