Dakaro ralis prasidėjo kaip bekelės lenktynės iš Paryžiaus į Dakarą. 2009 metais šis įspūdingas automobilių sporto renginys buvo perkeltas į Pietų Ameriką, o 2020-aisiais išsikraustė į Saudo Arabiją, tačiau išlaikė Dakaro vardą. Tiesa, net laikais, kai šis ralis vykdavo Afrikoje, finišo linija ne visada buvo brėžiama Senegalo sostinėje.
Dakaras – tai Senegalo sostinė. Originaliai šis ralis nešiojo abiejų miestų vardus – Paryžius-Dakaras. Tačiau maršrutai vis keitėsi ir ne visada prasidėdavo Paryžiuje ar baigdavosi Dakare. Taip buvo ir dėl saugumo padėties Afrikoje, ir dėl noro pasiūlyti dalyviams kitokius iššūkius ir kraštovaizdį. Šiame straipsnyje paminėsiu porą Afrikos Dakaro ralio maršrutų, kurie nefinišavo Dakaro mieste.
Pirmasis toks Dakaro ralis įvyko 1992 metais. Visi ankstesni raliai prasidėdavo Paryžiuje ar jo apylinkėse ir baigdavosi Dakare. Dakaro ralis kaip renginys 1992 metais jau buvo pakamai subrendęs ir turėjo daugybę gerbėjų visame pasaulyje. Lenktynių organizatoriai tuomet pažiūrėjo į žemėlapį ir nusprendė, kad dalyviai gali įveikti visą Afrikos ilgį. Taigi, 1992-ųjų Dakaro ralis prasidėjo 1991-ųjų gruodžio 23 dieną Paryžiuje ir finišavo 1992-ųjų sausio 16 dieną Keiptaune. Dalyviams teko įveikti 12 427 km per Prancūziją, Libiją, Nigerį, Čadą, Centrinės Afrikos Respubliką, Kamerūną, Gaboną, Kongo Respubliką, Angolą, Namibiją ir Pietų Afrikos Respubliką.
Tai – milžiniškas atstumas ir nepaprastai sudėtinga kelionė. Sausio 8-oji ir 9-oji lenktynininkams buvo poilsio dienos, nes technika vandens keliais keliavo iš Kongo į Angolą – taip buvo vengiama Zairo (valstybės, kuri egzistavo 1971-1997 metais ir dabar yra Kongo dalis). 1992-ųjų Dakaras unikalus ir tuo, kad automobilių klasėje jį laimėjo Hubertas Auriolis (kartu su Philippe Monnet) – 1981 ir 1983 metų motociklų įskaitos čempionas, kuris tuomet tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusį šį titulą ant dviejų ir ant keturių ratų. Tuo tarpu Ponas Dakaras Stephaneas Peterhanselis tais 1992 metais antrą kartą iš eilės tapo motociklų kategorijos nugalėtoju.
Po to Dakaro ralis grįžo į senuosius taškus – Paryžius-Dakaras. Tiesą sakant, daug kas kritikavo netikėtai ilgą kelią iki Keiptauno. Palyginimui, 1991-ųjų maršrutas Paryžius-Tripolis-Dakaras buvo 9186 km ilgio. Ilgas kelias per visą Afriką atrodė nereikalingai pavojingas. Todėl vėlesni Dakaro raliai prasidėdavo Europoje. Pavyzdžiui, 1995, 1996 ir 1999 metais Dakaro ralis prasidėjo ne Paryžiuje, o Granadoje (Ispanija) ir finišavo Dakare.
2000 metais Dakaro ralis lankėsi Dakare, bet ne taip kaip buvo įprasta – tais metais ralis prasidėjo Dakare ir baigėsi Kaire. 7863 km maršrutas jungė Senegalą, Malį, Burkino Fasą, Nigerį, Libiją ir Egiptą. Tai buvo pirmasis Dakaro ralis, kurio maršrutas driekėsi iš Vakarų Afrikos į rytus. Automobilių klasės nugalėtojais tapo Jeanas-Louisas Schlesseris bei Henri Magne su Schlesser bagiu. Schlesseriui tai buvo antroji pergalė iš eilės. Kaip ir Richardui Sainctui, tais metais laimėjusiam motociklų klasėje.
2001-ųjų Dakaro ralis buvo paskutinis turėjęs originaliuosius pradžios ir pabaigos taškus – renginys paskutinį kartą sujungė Paryžių ir Dakarą. Tiesa, iki pat 2008-ųjų, kuomet Dakaro ralis buvo atšauktas, ralis finišuodavo Senegalo sostinėje ir keitėsi tik pradžios taškas. 2002 metais Dakaro ralis prasidėjo Araso mieste Šiaurės Prancūzijoje, 2003-iais – Merselyje, 2004-iais – Klermone-Ferane, 2005-iais – Barselonoje, 2006 ir 2007 metais – Lisabonoje.
