Tikriausiai manote, kad šiuolaikiniai Formulės 1 bolidai yra patys galingiausi, tiesa? Iš tikrųjų, kaip jau supratote iš antraštės, pats galingiausias visų laikų Formulės 1 bolidas varžėsi dar 1986 metais. Šių dienų F1 automobilius jis lenkė net 400 arklio galių.
2019-ųjų sezono Ferrari SF90 turi 1000-1050 ag variklį. Ir tai – labai geras rodiklis. Štai dabartinis Mercedes AMG F1 W10 EQ Power+ turi 950–1000 ag ir to pakanka, kad Mercedes komanda pirmautų ir atrodytų nenugalima. Tačiau 1986 metais Formulės 1 trasose varžėsi ir 1420 ag išvystantys bolidai.
Benetton B186, kartu su kitais BMW M12/13 variklį naudojusiais bolidais Brabham BT55 bei Arrows A9, yra galingiausi visų laikų Formulės 1 bolidai. Benetton B186 buvo pats sėkmingiausias ir greičiausias iš BMW variklių naudotojų, todėl apie jį ir pakalbėsime. Iš tikrųjų tie įspūdingi BMW varikliai lėmė, kad šie bolidai visada buvo labai greiti tiesiosiose. 1986 metų sezono greičio rekordas Formulės 1 varžybų metu buvo pasiektas Monzoje, kur Benetton B186 austras Gerhardas Bergeris išvystė 352 km/val. greitį. Už jo greičiausiųjų sąraše liko antrojo Benetton B186 vairuotojas Teo Fabi.
Benetton B186 iš tikrųjų galėjo vadintis ir kitu vardu bei neturėti to galingo variklio. Benetton kompanija, gerai žinoma kaip aprangos gamintojas, porą sezonų rėmė kitas komandas, o 1985 metais įsigijo britų Formulės 1 konstruktorių Toleman. Benetton turėjo milžiniškus finansinius pajėgumus, o Toleman buvo visai nedidelė komanda, tačiau jokios technologinės revoliucijos komandoje nebuvo vykdomos. Toleman 1986-ųjų sezonui jau ruošė Toleman TG186 automobilį, todėl naujasis investuotojas platformą pervadino į Benetton B186 ir ėmė rūpintis nauju varikliu.
Toleman ketino naudoti Hart 415T variklį, tačiau naujas investuotojas suteikė galimybę įsigyti naują BMW jėgainę. Keturių cilindrų turbokompresorinis BMW M12/13 savo konstrukcija ir konfigūracija buvo šiek tiek panašus į Hart 415T, todėl didelių pakeitimų daryti nereikėjo. Kita vertus, bazę reikėjo sustiprinti, nes BMW M12/13 išvystė maksimalią 1420 ag galią, o Hart 415T – maždaug 800 ag.
Beje, 1420 arklio galių Benetton B186, Brabham BT55 ir Arrows A9 išvystė tik kvalifikacijos metu. Lenktynių metu teko keisti nustatymus ir tuomet variklio galia buvo apribota ties maždaug 912 ag, tačiau net tada tie šeši BMW M12/13 varikliais ginkluoti bolidai buvo patys galingiausi trasoje.
Įdomu ir tai, kad vairuotojų ūgis tuomet Benetton komandai tapo vienu iš didžiausių iššūkių. Teo Fabi ūgis siekė 1,68 m, o Gerhardo Bergerio – 1,83 m. Teko kurti labai skirtingas vairuotojų darbo vietas kiekviename bolide.
Galingieji bolidai debiutavo Brazilijoje, kur jiems sekėsi gana vidutiniškai. Benetton B186 bolidai užėmė 10-ąją ir 6-ąją vietas, tik vienas iš Brabham BT55 bolidų finišavo, užimdamas 8-ą vietą, o štai abu Arrows A9 lenktynių nebaigė. Tiesa, negalėjimas kirsti finišo linijos tuomet buvo daugmaž įprastas dalykas – visi 1986-ųjų sezono vairuotojai neužbaigė bent dviejų varžybų. Teo Fabi nebaigė 12 etapų iš 16, tačiau dviejuose iš jų pelnė pole poziciją. Tuo tarpu Gerhardas Bergeris nebaigė 8 etapų iš 16. Jis savo šlovės valandos sulaukė Meksikoje, kur lenktynes laimėjo. Tai buvo vienintelė Benetton B186 pergalė, tačiau komanda užėmė neblogą 6-ąją vietą konstruktorių įskaitoje.
Tai yra geras įrodymas, kad galia tikrai dar nėra viskas. 1986-ųjų vairuotojų čempionatą laimėjo Alainas Prostas McLaren MP4/2 automobiliu, kurio variklis lenktynių metu išvystė apie 860 ag. Konstruktorių taurę laimėjo Williams, kurio Honda variklis lenktynių metu išvystė nedaug daugiau nei 800 ag.
Ir taip ateiname prie klausimo, kuris seniai kirba jūsų galvose – kodėl šių laikų bolidai nėra tokie galingi? Pasikeitę reikalavimai, motyvuoti aplinkosaugos, saugumo ir varžybų įdomumo, nustatė griežtus variklių standartus. Tiesa yra ta, kad FIA nenorėjo, jog bolidų galia visą laiką augtų, todėl šis rodiklis buvo ribojamas, taip skatinant kitas inovacijas. Net negalėtume papasakoti, kiek reikalavimų taikoma šiuolaikiniams Formulės 1 varikliams – taisyklės apibrėžia, kokias medžiagas galima naudoti, koks turi būti darbinis tūris, stūmoklių eiga, aušinimo sistema, degalų įpurškimo slėgis ir taip toliau.
Geras Formulės 1 bolidas privalo būti greitas, tačiau tam jis neprivalo būti galingas. Ribojantys reikalavimai varikliams privertė vystyti aerodinamikos elementus, stabdžius, transmisijas, kinetinės energijos rekuperacijos sistemas ir kitas technologijas.
Taip pat skaitykite:
Kaip ir kodėl fizinę formą palaiko Formulės 1 vairuotojai?
Iš ko gaminama Formulės 1 lenktynininkų ir mechanikų apranga?
Įdomus faktas apie Formulės 1 bolidų sėdynes – kiek varžtų jas laiko vietoje?
Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?
Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?
Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?
Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?
Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?
Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?
Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;
Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?
Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.
