Ateities spėjimai retai būna tikslūs. Įvairios futuristiškos svajonės pildosi kur kas blankesnėmis spalvomis. Štai tokiais sunkvežimiais kadaise po JAV ir Kanadą važinėjo General Motors konvojus, skirtinguose miestuose pasakojęs apie technologijas, kurios pastūmės pasaulį į ateitį.
Tai – GM Futurliner (laisvas vertimas – Ateities laineris) – sunkvežimis, kurį dizaineris Harley’us Earl’as sukūrė Parade of Progress (Progreso parado) renginiui. Tai – didelis JAV ir Kanadą aprėpiantis konvojus, kuris dažname mieste rengė atviras naujausių technologijų parodas. GM Parade of Progress rengė dar 1936-1940 metais, tačiau tuomet naudoti tik subtiliai modifikuoti sunkvežimiai. Dabar buvo nuspręsta, kad sunkvežimiai bus parado dalimi ir pagrindiniais herojais, todėl pabandyta įsivaizduoti, kuo kroviniai bus pervežami ateityje.
Futurliner iš pradžių buvo pademonstruotas 1939-ųjų Pasaulinėje parodoje Niujorke, o jau kitais metais prasidėjo Progreso paradas. Aptakūs sunkvežimiai, šiek tiek primenantys tuometinius autobusus, iš tikrųjų traukė akį. Aukšti metaliniai trijų spalvų kėbulai, padangos baltais borteliais, didelės aukso spalvos GM raidės – Futurliner atrodė tiesiog įspūdingai. Tačiau tai nebuvo tik dekoracija.
Po Fisher Body kompanijos pagamintu kėbulu slėpėsi įprasta autobuso/sunkvežimio bazė su keturių cilindrų dyzeliniu varikliu ir mechanine transmisija. Futurliner ilgis siekė 10 metrų, o aukštis – 3,5 metrus. Keistai atrodė pačiame viršuje sumontuota kabina, kurioje vairuotojas sėdėjo per patį vidurį. Riestas panoraminis stiklas užtikrino pakankamai gerą matomumą, tačiau buvo juokaujama, kad jei sustabdys policijos pareigūnas, vairuotojui teks išlipti, kad su juo pasikalbėtų – kitaip pareigūnui paskaustų kaklą.
Vienas toks GM Futurliner sunkvežimis svėrė apie 14 tonų. Ne tiek jau daug, tačiau aptakus sunkvežimis vis tiek pasiekė tik 64 km/h greitį- šiandien tai atrodo labai lėtai, tačiau tuomet to pakako. Kiekviename Futurliner buvo vežama kokia nors ekspozicijos dalis. Pavyzdžiui, vienas sunkvežimis viduje turėjo reaktyvinio variklio modelį, kitas – mikrobangų krosnelei skirtą maketą, trečias – televizijos demonstraciją ir taip toliau. Taip juk buvo rodoma ateitis!
Progreso parade iš viso važiavo 12 Futurliner sunkvežimių ir 32 pagalbinės mašinos. Jose važiavo žmonės, kurie padėjo ruošti parodas, pranešėjai, mechanikai ir organizatoriai. Atvykę į vieną iš 150 numatytų miestų, Futurliners sustodavo aikštėje, kurioje buvo statoma palapinė. Kiekvienas sunkvežimis išskleisdavo savo platformas, atverdavo krovinių skyriaus duris, o šalia atsistojęs žmogus smalsuoliams pasakodavo apie ateities technologijas.
Progreso paradui pagalius į ratus kišo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Žmonės tuomet ėmė kitaip žiūrėti į ateitį, o tokie renginiai buvo labiau sutinkami skeptiškai. Tačiau Futurliners niekur nedingo. 1953 metais sunkvežimiai buvo atnaujinti. Aišku, pasikeitė jų edukacinis turinys, tačiau kartu buvo atnaujinti ir varantieji mazgai – sumontuotas GMC 6 cilindrų variklis su automatine transmisija maksimalų greitį padidino iki 80 km/h.
1956 metais Futurliners iškeliavo į muziejus, nes Progreso paradas baigėsi. Švietėjišką misiją perėmė televizija, kuri apie ateitį galėjo pasakoti žmonėms net neišėjusiems iš namų. Gerai bent tai, kad dauguma šių aptakių gražuolių tebeegzistuoja skirtinguose JAV muziejuose.
Taip pat skaitykite:
1983-ųjų Steinwinter 2040 koncepcinis sunkvežimis;
Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;
Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;
DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;
Ford Ranger II – kažkas tarp pikapo, sportinio automobilio ir reaktyvinio naikintuvo.
.jpg){kind=link}
