Greičiausią karinį laivą pasaulyje surastume Norvegijos laivyne

Pastatyti itin greitą, bet funkcionalų karinį laivą nėra lengva dėl to, kad sunku suderinti stabilumą su mažu hidrodinaminiu pasipriešinimu. Greitas laivas turi būti lengvas, tačiau kariniam laivui reikalinga ir ginkluotė. Tikriausiai todėl greičiausių pasaulio korvečių klasė Skjold stebina net praėjus 20 metų nuo jos tarnybos pradžios.

Tradiciškai pats žodis korvetė apibūdina mažiausių karinių laivų klasę. To Norvegijos karališkasis karinis jūrų laivynas ir norėjo, kai praeito amžiaus pabaigoje užsakė 6 Skjold klasės laivus – mažo, manevringo ir itin greito laivo, galinčio pakeisti senstančius ir prastai ginkluotus Hauk klasės patrulinius laivus.

Pirmasis Skjold klasės laivas, žymėtas P960 numeriu, į vandenį buvo nuleistas 1998 metais, o 1999-iais jau ėmėsi tarnybos, iš karto tapdamas greičiausiu kariniu laivu pasaulyje. Kartu tai buvo vienas iš pirmųjų sunkiai radarais pastebimų laivų. Paskutinė Skjold korvetė pristatyta 2013 metais ir yra gerokai modernesnė už pirmąją.

Visas 47,5 metrų ilgio Skjold korpusas yra pagamintas iš stiklo bei anglies pluoštų, o priekinė jo dalis yra padengta specialia radarų bangas sugeriančia danga. Skjold neturi stačiu kampu sumontuotų korpuso detalių, kiekvienas paviršius yra bent šiek tiek pasviręs, taip dar labiau apsunkinant radarų galimybes pastebėti korvetę. Durys ir langai yra sumontuoti be išsikišusių rėmų ir su korpuso plokštėmis sudaro plokščius ir lygius paviršius.

Skjold korvetės yra neblogai ginkluotos. Kiekviena turi 8 Kongsberg raketas, vieną 76 mm patranką ir porą kulkosvaidžių. Tačiau šalia jų galima montuoti ir kitas ginkluotės sistemas, įskaitant Mistral ar kitas raketas. Šias korvetes saugo ir MASS technologija, kuri klaidina praktiškai bet kokius elektromagnetinio spektro signalus naudojančią ginkluotę.

Bet pakalbėkime apie greitį. Skjold korvetė turi net keturias dujų turbinas. Dvi mažesnės Pratt & Whitney ST18M įprastai naudojamos plaukiant lėčiau, o kai reikia išvystyti didesnį greitį pasitelkiamos ir dvi Pratt & Whitney ST40M. Bendra šių variklių galia – 12 170 kW. To pakanka, kad Skjold korvetė įsibėgėtų iki didesnio nei 60 mazgų (110 km/val.) greičio. Tikslus maksimalus Skjold greitis yra įslaptintas.

Tai, beje, nėra tik variklių nuopelnas. Skjold korvetė turi katamarano tipo korpusą su oro pagalve korpuso viduryje. Tokia konstrukcija leidžia laivui skrieti vandens paviršiumi ir sumažina neigiamą priešpriešinių bangų poveikį. Tačiau nemanykite, kad Skjold korvetės visada plaukioja tokiu milžinišku greičiu – jis pasiekiamas tik ramioje jūroje. Kylant vidutinio dydžio bangoms Skjold neįsibėgėja iki didesnio nei 45 mazgų (83 km/val.) greičio, o dar didesnės bangos šios korvetės greitį riboja iki 25 mazgų (46 km/val.).

Sukurti tokį greitį pasiekiantį laivą nėra lengva. Tenka apgalvoti aerodinamiką, hidrodinamiką, stabilumą ir viską suderinti su laivui skirtomis užduotimis. Skjold klasės korvetės iki šiol gali būti laikomos greičiausiais kariniais laivais pasaulyje – jas aplenkė WP-18 kateriai, tačiau jie yra mažesni. Kita vertus, Skjold klasės laivai ir patys yra tokie maži, kad kartais yra vadinami tiesiog patruliniais laivais, o ne korvetėmis.