Ruduo vėl atnešė ne pačius geriausius orus. Kita vertus, ir vasara buvo lietinga, todėl audrų su žaibais pasitaikė tikrai nemažai. Prastas oras noro keliauti neišmuša, tačiau kai kurie žmonės baiminasi, kad žaibas gali pridaryti bėdų. Kas nutinka, kai žaibas trenkia į skrendantį lėktuvą? Ar keleiviai turėtų sunerimti, kai taip nutinka? Ar žaibas gali sugadinti lėktuvo elektroniką?

Iš tikrųjų, žaibas kur nors pasaulyje į lėktuvą trenkia kasdien. Teigiama, kad oro linijų pilotai per metus įprastai patiria bent 2-3 žaibo smūgius. Ir ką? Ir visai nieko. Aviacijos ekspertai teigia, kad žaibo smūgis yra nelyginamai mažiau pavojingas nei, tarkim, susidūrimas su paukščiais ar juo labiau skrydis per krušą. Keleiviai gali net nepastebėti, kad lėktuvas, kuriame jie sėdi, ką tik patyrė gamtos stichijos kirtį – jei miegojote, tikriausiai net nesužinotumėte, kad į jūsų orlaivį trenkė žaibas.

Elektronika yra išbandyta ir gerai izoliuota, o ir degalų bakams žaibas nėra baisus. Tiesa, žymių ant fiuzeliažo paviršiaus lieka – galima atsekti vietą, kur žaibas trenkė ir kurioje vietoje iškrova lėktuvą paliko. Šiose vietose lieka išdegintos nedidelės išorinio korpuso sluoksnio skylės. Įprastai jos būna vos centimetro skersmens, o kartais ir kur kas sunkiau pastebimos.

Audros metu pilotai galvoja apie vėją dažniau nei apie žaibus – jie praktiškai nepavojingi. (柳田亮, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Žaibas nėra toks baisus net jei trenktų į lėktuvą kuomet jis kyla ar leidžiasi. Taip nutinka labai retai, tačiau ir tokiose situacijose pats įvykis nėra labai dramatiškas. Tiesiog vėliau reikia apžiūrėti lėktuvą, surasti vietas, per kur žaibas įėjo ir per kur paliko orlaivį. Kylant ar leidžiantis audros metu daug svarbiau akylai stebėti vėją – audros metu kyla pavojingi gūsiai, dažnai keičiasi vėjo kryptis. Aišku, lėktuvai ir to nebijo, tačiau tai kur kas didesnis pavojus nei žaibo kirtis.

Visgi, šioje vietoje reikėtų pridurti, kad nieko nėra neįmanomo. Aviacijos ekspertai teigia, kad nors lėktuvai yra kuriami taip, kad atlaikytų bet kokį žaibo smūgį, situacijų gali pasitaikyti įvairių. Tačiau šiais laikais lėktuvai niekuomet nepatiria didesnių pažeidimų dėl žaibo ir keleiviai dėl jo jaudintis tikrai neturėtų. Įprastai pilotai audrų debesų stengiasi išvengti – per juos tiesiog nemalonu skristi.

Faradėjaus narvas – taip veikia ir lėktuvo fiuzeliažas. (Giovanemello, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bet kaip gali būti, kad elektronikos prikimšti lėktuvai žaibo visai nebijo? Priežastis visai paprasta – Faradėjaus narvo efektas. Elektronai visuomet keliauja lengviausiu keliu, kuris yra palei išorinį fiuzeliažo sluoksnį. Jis yra laidus elektrai todėl neleidžia jai patekti į orlaivio vidų ir sugadinti elektronines sistemas. Faradėjaus narvas – tai metalinė struktūra, kuri nukreipia elektros srove palei išorinę savo sieną ir neleidžia jai patekti į vidų. Jis pavadintas  Michaelo Faraday, anglų mokslininko, garbei, kuris šį narvą išrado dar 1836 metais. Būtent šis principas ir lemia tai, kad būti automobilyje kuomet žaibuoja yra visiškai saugu.

Štai kaip Faradėjaus narvą išbandė YouTube kanalo Captain Joe kūrėjas

Likutinė įkrova, kuri po žaibo kirčio gali pasilikti fiuzeliažo paviršiuje, palieka lėktuvą per statinio krūvio iškroviklius, matomus sparnų galuose. Taigi, žaibų baimintis tikrai nereikėtų. Keliaukite į sveikatą ir nesijaudinkite dėl orų.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia