Autobusas yra patogi susisiekimo priemonė, tačiau savo esme jis yra labai paprastas. Tai – tik ilga ratinė transporto priemonė su daug vietų keleiviams. Autobusų gamintojų pasaulyje yra nemažai, todėl ir skirtingų modelių – daugybė. Bet kodėl oro uostai dažnai naudoja keistai atrodančius autobusus? Kodėl jie negali naudoti įprastų miestų autobusų? Kuo jie skiriasi miesto autobusai nuo oro uostų autobusų?

Autobusai oro uostams yra labai reikalingi. Lėktuvai ne visada gali sustoti prie išvykimo vartų, nes ten susidaro orlaivių spūstys. Taip pat kartais tiesiog paprasčiau keleivius nuvežti prie lėktuvo nei lėktuvą prie keleivių. Aišku, atstumai dažnai būna nedideli, tačiau autobusai padeda užtikrinti keleivių saugumą ir patogumą – patys eidami link lėktuvo jie pavargtų nuo savo nešulių, o ir pagundų nuklysti yra apstu.

Jei jums yra tekę važiuoti oro uosto autobusu, tikriausiai pastebėjote, kad dažnai jie atrodo visiškai kitaip nei įprasti miesto autobusais. Jie yra žemi, viduje – mažiau sėdynių, galiniai ratai dažnai yra uždengti aptakais. Kodėl taip yra? Tiesa, kartais šiai užduočiai naudojami ir kur kas paprastesni autobusai, bet šis straipsnis ne apie juos. Štai kaip atrodo specializuotas Neoplan oro uosto autobusas:

Oro uostų autobusai yra žemesni ir platesni. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kai kuriuos skirtumus galima pastebėti iš karto. Šis autobusas yra kur kas žemesnis nei įprasti miesto autobusai. Jis ne tik turi žemą stogo liniją, bet ir mažesnę prošvaistą – autobusas rieda arčiau žemės. Šių bruožų paskirtis yra pakankamai aiški – į juos lengviau įlipti su lagaminais ir vaikų vežimėliais. Žemesnė stogo linija taip pat reiškia, kad šis autobusas gali važinėti po lėktuvų sparnais be pavojaus juos pažeisti. Beje, atkreipkite dėmesį į aptakais uždengtus autobuso ratus. Toks sprendimas būtų neįmanoma įprastuose miesto autobusuose, nes arkose rinktųsi sniegas. Oro uostų autobusai važinėja nuvalytais keliais, todėl dėl estetinių priežasčių gali nešioti tokius ratų dangčius.

Cobus oro uosto autobusas Kinijoje. (N509FZ, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Jei gerai įsižiūrėtumėte, pastebėtumėte, kad šie autobusai taip pat yra gerokai platesni. Įprasto autobuso plotis yra apie 2,5-2,6 metrus, o tokio oro uosto autobuso – apie 3 metrai. Patekę į vidų tai greitai pastebėtumėte. Taip yra dėl to, kad tokiame autobuse turi tilpti daugybė žmonių. Būtent dėl to ten tiek nedaug sėdynių. Kai kurie didesni oro uostų autobusai sutalpina 140-150 žmonių, tačiau tik 10 % jų gauna sėdimas vietas. Tai nėra didelė problema, nes kelionė šiuo autobusu trunka vos kelias minutes.

Senas, 1983 metais pagamintas oro uosto autobusas. (Tokyodesert, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Žinoma, šie autobusai taip pat turi daugiau durų ir visos jos yra pakankamai plačios, kad keleiviams būtų patogu įlipti ir išlipti. Nors iš išorės gali pasirodyti, kad šie autobusai nėra tokie jau ypatingi, iš tiesų dėl savo išmatavimų dažniausiai jie net negali važinėti gatvėmis – yra per platų ir per ilgi. Tačiau jie gatvėmis ir nevažinėja, todėl gali pasinaudoti ir tokiais netradiciniais dizaino sprendimais.

Toks žemas autobusas keliais tikrai negalėtų važinėti. (최광모, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiuolaikiniai oro uostų autobusai gali naudoti hibridines jėgaines, bet dyzeliniai varikliai vis dar yra labai populiarūs. Labai dažnai jie montuojami autobuso priekyje šalia vairuotojo. Taip keleiviams atlaisvinama daugiau vietos, o varantys ratai gauna geresnį sukibimą. Taip, tai tiesa – dauguma šių autobusų yra varomi priekiniais ratais. Tai yra išties neįprasta, nes praktiškai visi sunkvežimiai ir autobusai turi galinius varomus ratus, kurie leidžia pasiekti didesnį manevringumą ir sukibimą. Nevaromus priekinius ratus galima pasukti didesniu kampu, o tai įprastiems autobusams ir sunkvežimiams suteikia galimybę manevruoti siaurose aikštelėse. Tiek sunkvežimiai, tiek autobusai turi daugiau svorio ant galinės ašies, todėl galiniai varomi ratai turi geresnį sukibimą.

Oro uostų autobusai yra tokie žemi, kad po jais nėra vietos velenams. Kadangi siekiama keleiviams palikti kiek įmanoma daugiau vietos, variklio negalima montuoti autobuso viduryje ar gale. Šalia vairuotojo tokiame plačiame autobuse yra papildomos neišnaudotos erdvės, kur ir sumontuojamas priekinius ratus sukantis variklis. Dideliu greičiu šie autobusai nevažiuoja (įprastai iki 40 km/h), todėl tokie varantys mechanizmai per greitai nesusidėvi.

Dauguma oro uostų autobusų, kaip ir šis Neoplan N 9122 L, yra varomi priekiniais ratais. (Jarda 75, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Galiausiai, visas priežastis, kodėl šie autobusai atrodo taip neįprastai, galima susumuoti į vieną – todėl, kad jie nevažinėja keliais. Jiems nereikia atitikti įprastų ilgio ir pločio reikalavimų, jiems netenka sukiotis siaurose aikštelėse, o ir saugumo klausimai atrodo visiškai kitaip. Šie autobusai važinėja trumpais atstumais ir tik nedideliu greičiu.

Taip pat skaitykite:

Kombinuoti autobusai – kas tai ir kodėl jie nyksta?

10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl pasaulyje nėra triaukščių autobusų?

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Ar Tesla Semi kada nors virs elektriniu autobusu?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia