Perskaitėte antraštę ir iš karto pagalvojote, kad žinote atsakymą. Galbūt, tačiau Alfredas Neubaueris, ilgametis Mercedes-Benz komandos vadovas, jums papasakotų įdomią istoriją, kodėl šios komandos bolidai buvo sidabriniai. Tik jis meluotų.
Iš tikrųjų, Sidabrinėmis Strėlėmis (Silberpfeil) kadaise vadinti ne tik Mercedes-Benz, bet ir Auto Union Grand Prix bolidai. Ir visi supranta kodėl – šie bolidai buvo labai greiti ir pasižymėjo šlifuoto metalo spalva. Tačiau kodėl jie buvo sidabriniai? Yra dvi versijos – tikroji ir Neubauerio.
Mercedes-Benz ir Auto Union bolidai pirmiausia taip vadinti 1934-1939 metais. Tai buvo tik gražus pavadinimas sidabrinės spalvos automobiliams. Vėliau taip vadinti Mercedes-Benz Formulės 1 bolidai, lenktyniavę 1954 ir 1955 metais. Kai 2010 metais Mercedes-Benz sugrįžo į F1, sugrįžo ir Sidabrinių Strėlių vardas. Dabar jis, žinoma, apibūdina tik šią komandą, nors 2020-ųjų sezonui paruoštas juodas bolidas.
Tačiau Mercedes-Benz lenktyniniai automobiliai ne visada buvo metalo spalvos. 1931 metais Rudolfas Caracciola laimėjo Mille Miglia lenktynes su baltu Mercedes-Benz SSKL. Šis automobilis dėl savo dydžio ir spalvos buvo vadinamas Baltuoju Drambliu. Alfredas Neubaueris, kuris 1926-1955 metais vadovavo Mercedes-Benz sporto divizijai, pasakoja, kad 1934 metais Grand Prix lenktynėse Niurburgringe Mercedes-Benz norėjo dalyvauti būtent su baltu automobiliu. Tačiau šiems planams, kaip Neubaueris atskleidė 1958 metais, nebuvo lemta išsipildyti.
Savo autobiografijoje Neubaueris papasakojo, kad tais 1934 metais buvo įvesta taisyklė, jog Grand Prix lenktynių automobilio svoris negali viršyti 750 kg. Ant svarstyklių pastatytas baltutėlis Mercedes-Benz W25 svėrė 751 kg. Neubaueris ir vairuotojas Manfredas von Brauchitschas greitai sugalvojo, kaip padėti W25 numesti svorio – reikia pašalinti kėbulo dažus. Per naktį komanda nušveitė baltus dažus ir automobilis atsikratė to vieno kilogramo. Taip W25 tapo sidabrinis, nes atidengtas aliuminis buvo žvilgantis ir gražus.
Von Brauchitschas tas lenktynes laimėjo ir Sidabrinių Strėlių vardas amžiams prilipo Mercedes-Benz bolidams. Tai tapo sportinės markės tapatybės ir įvaizdžio dalimi, todėl balta spalva ir nebegrįžo.
Graži istorija, tiesa? Na taip, bet ją papasakojęs Neubaueris melavo. Ši istorija buvo išspausdinta jo autobiografijoje, kuri buvo pilna pagražintų faktų ir išpūstų istorijų. Ši buvo viena iš jų.
Tas pats Von Brauchitschas 1932 metais lenktyniavo sidabriniu SSKL ir jis jau tuomet buvo vadinamas Sidabrine Strėle. Be to, tais laikais automobilio svoris nebuvo tokia jau didelė problema – vienas kilogramas šen ar ten tikrai nebūtų niekam sutrukdęs. Kitos Grand Prix lenktynės vyko pagal Formule Libre taisykles, nes atvykę bolidai buvo labai skirtingi.
Tai kodėl tie Mercedes-Benz ir Auto Union bolidai buvo sidabriniai? Nuo pat ketvirtojo dešimtmečio pradžios aviacijos pramonė kūrė būtent tokius blizgaus aliuminio fiuzeliažus. Lygus, šlifuotas aliuminis yra pakankamai slidus ir padeda orui tekėti aplink lėktuvo ar automobilio fiuzeliažą. Be to, lenktyniniai automobiliai neprivalėjo būti gražūs, todėl dažyti ir taip nerūdijančio aliuminio nebuvo prasmės.
Beje, įdomu ir tai, kad Sidabrinėmis Strėlėmis Mercedes-Benz bolidai galėjo tapti net nebūdami to aliuminio spalvos. Heraldikoje sidabrinė ir balta yra ta pati spalva. Taigi, turtingų žmonių sporte ir balti automobiliai galėjo būti pravardžiuojami Sidabrinėmis Strėlėmis.
Žinoma, Formulės 1 laikais bolidus jau tekdavo dažyti. Ir skirtingų kompozitinių medžiagų pagamintas bolidas būtų pakankamai margas, bet daugiau juodas, nes tai – anglies pluošto spalva.
