Mikrus MR-300 – pamirštas Lenkijos mikroautomobilis, kuris dabar yra reta kolekcininkų medžiojama vertybė

Galbūt Lenkija ir negarsėja savo automobilių pramone, tačiau kelias gamyklas turi. Dar daugiau – anksčiau Lenkija turėjo ir savas automobilių markes bei įdomius modelius. Vienas iš jų – mikroautomobilis Mikrus MR-300. Kadaise jis buvo sukurtas kaip pigi transporto priemonė masėms, tačiau dabar aukcionuose susišluoja ir penkiaženkles sumas. Kodėl?

Šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje Lenkijos valdžia pastebėjo porą ekonominių galimybių. Visų pirma, žmonėms reikėjo įperkamo transporto. 1956 metais motociklas daugybei žmonių buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Lenkijoje, kur nemažai lyja, o ir žiemos būna baltos, žmonėms reikėjo pigių ir paprastų automobilių, kurie būtų patogesni už motociklus ir leistų vežti bent kelis keleivius ir šiek tiek krovinio. Tuo pačiu aviacijos gamyklų Melece ir Žešuve pajėgumai nebuvo pilnai išnaudojami. Išeitis – naujas mikroautomobilis.

WSK Mielec ir WSK Rzeszów aviacijos gamyklos tuomet gamino orlaivius ir motociklus, tačiau joms trūko darbo. Turimi gamybiniai pajėgumui leido didinti produkciją, tačiau gaminių nebuvo kur dėti. Taigi, buvo sumanyta pradėti gaminti mikroautomobilį, kuris pakeistų motociklus su priekabomis ir galėtų konkuruoti su vokiškais Goggomobil ir BMW Isetta. Gamyklai Melece buvo patikėti bazės ir kėbulo kūrimo darbai, o Žešuvo dirbtuvės rūpinosi variklio kūrimu. Tai buvo paprastesni laikai, o ir reikalavimai mažam pigiam automobiliui buvo nedideli. Tai lėmė, kad darbai ėjosi šiandien sunkiai įsivaizduojamais tempais.

Nors lenkiško mikroautomobilio kūrimas prasidėjo tik 1956 metais, jau 1957 metų liepos 22 dieną buvo pristatyti pirmieji prototipai. Automobilis gavo Mikrus MR-300 vardą. Žodis Mikrus pabrėžė jo mažumą, MR raidės nurodė Meleco ir Žešuvo (lenk. Rzeszów) miestų pavadinimus, o 300 – variklio darbinį tūrį. Dar tų pačių metų pabaigoje automobiliai jau riedėjo iš gamyklos, o spauda džiaugėsi nauju pramonės pasiekimu. MR-300 buvo prognozuojama labai šviesi ateitis. Kadangi automobilis turėjo būti tik 20-30 % brangesnis už motociklą su panašaus darbinio tūrio varikliu, sėkmė jam buvo garantuota.

Mikrus MR-300 buvo varomas gale sumontuotu 300 kubinių centimetrų dviejų cilindrų varikliu, išvystančiu 14,5 ag (10,7 kW). Oru aušinamas variklis per 4 pavarų trasmisiją suko galinius ratus. Pats automobilis svėrė vos 472 kg, todėl buvo labai taupus – 100 km nuvažiuodavo sudeginęs vos 4 litrus benzino. Tačiau MR-300 buvo toks lėtas, kokį ir įsivaizduojate – maksimalus greitis siekė 90 km/h, bet priversti spidometrą pasiekti šią padalą buvo labai sunku. Iki 70 km/h automobilis be krovinio bėgėjosi daugiau nei pusę minutės.

Kalbant apie spidometrą, viduje daugiau beveik nieko ir nebuvo. MR-300 turėjo vieno stipino vairą, nedidelį pirštinių skyrelį, kelis mygtukus ir lemputes. Nors automobilis turėjo tik porą durelių, gale buvo šiek tiek vietos. Tiesa, MR-300 galėjo pavežti tik 228 kg svorį. Dvitaktis variklis kėlė didelį triukšmą, kuris labai erzino keleivius, o mažyčiai 10 colių ratai prastai tvarkėsi su nelygiais tuometiniais keliais. Kita vertus, vairuotojai teigė, kad MR-300 yra labai lengvai vairuojamas ir gerai įveikia posūkius. Dar pirmaisiais gamybos metais pasirodė ir MR-300 kabrioleto, o 1960-aisiais ir pikapo prototipai.

MR-300 buvo tiesiog per brangus – kainavo 50 tūkstančių zlotų. Tiek tuomet žmonės uždirbdavo vidutiniškai per 50 mėnesių. Palyginimui, kur kas didesnis Warszawa automobilis kainavo 120 tūkstančių. Problemų buvo ir su gamyba – sukurti masinei gamybai reikalingą sistemą tiesiog nepavyko. Juk šios gamyklos ir toliau gamino lėktuvus ir motociklus.

Nuo 1957 metų pabaigos iki 1960 metų buvo pagaminti tik 1728 automobiliai. Tuomet gamykla Melece siekdama išgelbėti projektą ir sukūrė pikapo prototipą. Vyriausybė Lenkijos pramonei buvo davusi užduotį sukurti nedidelį krovininį automobilį – buvo skaičiuojama, kad Lenkijai jų reikia bent 100 tūkstančių, kad būtų patenkinti smulkių prekeivių ir ūkininkų poreikiai. MR-300 pikapas galėjo pavežti 200 kg svorį ir pasižymėjo ta pačia lengvojo automobilio konstrukcija. Kaip ir kabrioletas, šis automobilis nepasiekė masinės gamybos stadijos.

Taigi, dabar MR-300 yra labai retas ir matomas beveik vien tik muziejuose. Sunku rasti ir parduodamų šių automobilių skelbimų. Visgi, jei jų ir pasitaiko, kaina už Lenkijos ribų dažniausiai viršija 10 tūkstančių eurų net už gana prastos būklės pavyzdį. Tačiau egzistuoja ir šio automobilio entuziastų klubas, rengiami susitikimai, todėl šansų pamatyti Mikrus MR-300 vis dar yra.

Kviečiame paskaityti ir apie kitus mikroautomobilius:

Neįprastas vokietis Zündapp Janus

Į sūrį panašus Bond Bug

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Zagato Zele – itališkas, negražus ir varomas elektra