Ką bendro turi Porsche 356, Ferrari Testarossa, Fiat 500, BMW 2002, Lancia Fulvia, Peugeot 404 ir daugybė kitų senų automobilių? Ankstyvosios jų versijos turėjo tik vieną šoninį veidrodėlį. Kodėl? Juk Ferrari ir Porsche tikrai nebuvo pigūs automobiliai.
Ar žinote, kodėl JAV automobilių veidrodėliai yra pažymėti ilgu perspėjimu? O kodėl japoniški automobiliai anksčiau turėdavo ant sparnų sumontuotus šoninius veidrodėlius? Dabar šoniniai veidrodėliai pradeda išeiti iš mados – kai kure sunkvežimiai jų jau nebeturi, o gamintojai teigia, kad juos keičiančios kameros turi daug privalumų.
Iš tikrųjų, tą automobilių su vienu šoniniu veidrodėliu sąrašą būtų galima tęsti labai ilgai. Savaime aišku, tame sąraše būtų daug labai pigių automobilių – pavyzdžiui, Tata Nano savo laiku buvo pats pigiausias. Ir kaina iš tikrųjų kartais yra faktorius. Klasikinis Mini, pirmasis Volkswagen Polo, Citroën 2CV, Renault 4, Fiat 500 buvo tokie pigūs, kad antrojo veidrodėlio atsisakymas buvo būdas sutaupyti. Kai kurie automobiliai (pavyzdžiui, 1973-ųjų Pontiac Grand Ville) su dviem šoniniais veidrodėliais buvo komplektuojami tik už papildomus pinigus. Tokiu asimetrišku dizainu pasižymėjo ir keletas pakankamai brangių modelių, kurių kaina nebūtų pajudėjusi dėl išlaidų vienam veidrodėliui.
Ferrari Testarossa, gaminta 1984-1996 metais, niekada nebuvo pigus automobilis, bet iš pradžių turėjo vieną aukštai sumontuotą šoninį veidrodėlį. Priežastis buvo klaida. Ferrari inžinieriai europietiškuose techniniuose reikalavimuose perskaitė, kad veidrodėliai turi suteikti galimybę matyti viską už automobilio galo – viską nuo vieno kampo iki kito. Testarossa turi labai plačius klubus ir storus galinius statramsčius, todėl norint turėti šimtaprocentinį galinį matomumą, veidrodėlį reikia iškelti juokingai aukštai.
Į tokias aukštumas iškeltas antrasis veidrodėlis būtų nepraktiškas, nes būtų toli nuo vairuotojo ir sunkiai pastebimas. Būtų galima antrąjį veidrodėlį sumontuoti žemiau, bet tai automobiliui suteiktų keistai kreivą išvaizdą. Taigi, Ferrari nusprendė antrojo veidrodėlio tiesiog atsisakyti. O kam jo reikia? Vieną veidrodėlį turėjo ir kai kurie kiti Ferrari modeliai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokio reikalavimo nėra, o pirkėjai pageidavo dviejų veidrodėlių. Todėl vėliau Testarossa gavo du įprastose vietose sumontuotus šoninius veidrodėlius.
Porsche 356, gamintas 1948–1965 metais, yra Porsche 911 pirmtakas su vienu šoniniu veidrodėliu. Toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, pirmuoju 356 įkvėpimo šaltiniu buvo Volkswagen Käfer (Vabalo) kabrioletas, kuriuo važinėjo pats Ferry Porsche. Jis turėjo vieną veidrodėlį, kaip tais laikais pigiems automobiliams buvo įprasta. Antra, Porsche 356 turėjo būti lengvas ir aptakus. Aišku, vieno veidrodėlio svoris mažai ką pakeistų, bet Porsche norėjo atsikratyti visko, kas nėra būtina greičiui, vairavimo malonumui ar išvaizdai.
Tiesa, nemažai automobilių pardavėjų siūlė Porsche 356 pirkėjams sumontuoti antrąjį veidrodėlį. Daugelis žmonių šios galimybės atsisakė, nors vėliau tokia modifikacija tapo gana populiaria. O dar vėliau, kai Porsche 356 tapo ypatingai brangiu kolekciniu automobiliu, antrieji veidrodėliai restauracijos metu dažnai buvo naikinami, atkuriant originalią automobilio išvaizdą.
Galiausiai, reikia pasakyti, kad pats klausimas „kodėl seni automobiliai turi tik vieną šoninį veidrodėlį?“ iš tikrųjų yra šiek tiek kreivas. Daug paminėtų pačių seniausių modelių ne neteko vieno veidrodėlio, o vieną gavo. Patys ankstyviausi automobiliai dažnai šoninių veidrodėlių neturėjo visai, nes tokio reikalavimo nebuvo, o ir eismo sąlygos buvo suderinamos su vairavimu be veidrodėlių. Keliai buvo siauri, pritaikyti arkliniams vežimams, kelių juostų gatvės buvo retos, o vidutinis greitis buvo toks mažas, kad ir per petį buvo laiko pasižiūrėti. Fiat Topolino, garsiojo Fiat 500 pirmtakas, 1936 metais buvo pardavinėjamas visai be šoninių veidrodėlių, o štai 500 jau gavo veidrodėlį. Vienas veidrodėlis vienu metu dažnai buvo pažanga nuo nulio, o ne atsilikimas nuo dviejų, ypač mažesnių ir lėtesnių automobilių atveju.
Taigi, kai kurie automobiliai turi tik vieną šoninį veidrodėlį, nes tai padėjo sutaupyti (Tata Nano, Mini, Vabalas), kiti – dėl klaidingos reikalavimų interpretacijos (Ferrari Testarossa), treti – tiesiog dėl to, kad siaurų kelių ir lėtų automobilių laikais vieno veidrodėlio daugiau nei pakako.
