Sandėlio skruzdės – taip galima apibūdinti savaeigius šakinius krautuvus. Jie nardo tarp didžiulių lentynų, iškrauna ir pakrauna sunkvežimius, vikriai vykdo operatorių nurodymus. Žinoma, šakiniai krautuvai dirba ne tik sandėliuose ir ne visi jie yra tokie maži, kad važinėtų tarp lentynų.

Šiame straipsnyje rasite 7 įdomius faktus apie savaeigius šakinius krautuvus, kurių galbūt nežinojote. Bet visa Nodum.lt svetainė yra pilna įdomių faktų. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl šakiniai krautuvai kartais avi baltas ar geltonas padangas? Jei mėgstate įdomių faktų rinkinius, paskaitykite ir 7 įdomius faktus pie vilkiką be puspriekabės.

Šakinis krautuvas lėktuvnešio viduje. (U.S. Department of Defense Current Photos, Wikimedia)

Šakinis krautuvas – tai pramoninė mašina, skirta pakelti ir pervežti krovinius trumpais atstumais. Dažniausiai tie kroviniai yra padėti ant palečių, kurių forma yra specialiai pritaikyta krautuvų darbui. Tokia mašina privažiuoja prie krovinio, po juo pakiša dvi savo rankas (šakes), jį pakelia ir nuvažiuoja. Visada trumpais atstumais – sandėlyje, parduotuvėje, doke, logistikos centre, ūkyje.

Paskatinti karų

Kažką panašaus į rankinius krovinių vežimėlius su integruotais keltuvais rastume ir 19 amžiaus istorijoje, bet tikrieji savaeigiai šakiniai krautuvai buvo sukurti 20 amžiaus pradžioje. Vienu metu panašią idėją vystė kelios kompanijos JAV ir Europoje. Dažnai krautuvus sandėliams iš traktorių ir kitos technikos pasigamindavo patys sandėliai ir didelės kompanijos, kurioms krovinių pervežimai trumpais atstumais buvo svarbūs, pavyzdžiui, kai reikėdavo pakrauti laivus ar traukinių vagonus. Tačiau du didžiausi šakinių krautuvų postūmiai buvo pasauliniai karai.

Anksčiau sandėliuose dirbo vyrai ir arkliai. Jiems labai padėjo įvairūs kranai ir gervės, bet kroviniai buvo pervežami daugiausia raumenų jėga. Pirmojo pasaulinio karo metu tie raumenys buvo pašaukti į apkasus ir nors daug kur vyrų išvykimą galėjo kompensuoti moterys, sandėliuose reikėjo daugiau jėgos. Taigi, JAV ir Jungtinės Karalystės kompanijos sparčiai vystė smulkią pramoninę techniką sandėliams ir gamykloms. Pavyzdžiui, JAV kompanija Clark, iki šiol gerai žinoma šakinių krautuvų markė, krautuvus ir kitą sandėlių techniką pradėjo gaminti būtent Pirmojo pasaulinio karo metu.

Amerikietė moteris už šakinio krautuvo vairo Antrojo pasaulinio karo metais. (United States. Office of War Information, Wikimedia)

Po Pirmojo pasaulinio karo šakiniai krautuvai ir toliau buvo vystėmi, tobulėjo. Įdomu, kad juos formavo sandėlių poreikiai, o jie patys formavo sandėlius. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo standartizuoti krovinių padėklai – vadinamosios paletės. Tarpai tarp stelažų keitėsi priklausomai nuo šakinių krautuvų galimybių ir manevringumo.

Kitas didelis postūmis šakinių krautuvų populiarume ir technologijose buvo Antrasis pasaulinis karas. Vėl buvo didelis vyrų darbininkų trūkumas, o ir logistinės operacijos tarp JAV ir Europos buvo labai intensyvios. Tai tęsėsi ir po karo, kai reikėjo gaivinti Europos ekonomiką, kūrėsi naujos įmonės ir po truputį prasidėjo ekonominio optimizmo laikai.

Čempionas sunkiaatletis

1991 metais Švedijos kompanija Kalmar pagal specialų užsakymą pagamino tris didžiulius šakinius krautuvus, skirtus milžiniškam vandentiekio projektui Libijoje. Kiekvienas iš tų krautuvų galėjo pakelti 90 tonų svorį. Nors tas rekordas nebuvo sulaužytas, dabar yra šakinių krautuvų, galinčių pakelti 85 tonas.

Vienas didžiausių dabartinių Kalmar gaminamų šakinių krautuvų. (Gamintojo nuotrauka)

Didžiausi šakiniai krautuvai dirba uostuose ir didžiausiuose logistikos centruose. Jie kilnoja jūrinius konteinerius (kartais net po du), vamzdžius ir masyvias skardos rites.

Tikrieji čempionai

Vokiečiai, matyt, nusprendė patvirtinti visus apie juos sklandančius stereotipus, todėl organizuoja šakinių krautuvų operatorių varžybas StaplerCup. Kadaise tai buvo pramoginis renginys įvairių mugių lankytojams, bet dabar tai – didelis sporto renginys, turintis turtingus rėmėjus, palaikymo komandas. Jau yra ir tarptautinių šio sporto čempionatų. Apskritai, šakinių krautuvų sporto populiarumas sparčiai auga ir iš dalies tai yra susiję su įgūdžiais, kurių reikia norint atlikti gana sudėtingas užduotis.

StaplerCup dalyvis svyruojančia rampą veža nestabilų krovinį (taurę, kurią pats surinko) (StaplerCup Official, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

StaplerCup dalyviai ne šiaip kilnoja dėžes. Jie surinkinėja konstruktorius, veža nestabilius krovinius per nelygias grindis, preciziškai važiuoja ribota varžybų erdve. Ir viską turi atlikti labai tiksliai ir greitai. StaplerCup net nėra vienintelės šakinių krautuvų varžybos pasaulyje – įvairūs slalomai ir kitos rungtys rengiamos ir kitose šalyse.

Didžiausias gamintojas – Toyota

Tai, kad Toyota yra didžiausias šakinių krautuvų gamintojas pasaulyje gal net nestebina. Bet keista tai, kad kiti gamintojai net nėra arti. Metai po metų Toyota pasauliniame šakinių krautuvų lyderių reitinge beveik dvigubai lenkia artimiausius konkurentus. Tie konkurentai yra vokiečių KION grupė ir Jungheinrich (atitinkamai antra ir trečia vietos).

Toyota yra absoliutus šakinių krautuvų gamybos lyderis (Tennen-Gas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pavojingesnis nei atrodo

Šakiniai krautuvai juda visai lėtai, nedalyvauja eisme, beveik niekada nevažinėja slidžiais keliais. Gali pasirodyti, kad tai – viena saugiausių įmanomų transporto priemonių. Bet toks įspūdis – pavojingai apgaulingas. Su šakiniais krautuvais siejamų traumų skaičius kasmet siekia kelis šimtus tūkstančių. Tikslios pasaulinės statistikos net neįmanoma pasakyti, bet vien JAV – giliai pramoninėje šalyje, turinčioje griežtus saugumo standartus – per metus užregistruojama 35-62 tūkstančiai su šakiniais krautuvais siejamų traumų.

Daug skaudžių traumų įvyksta krautuvui griūvant ant šono – taip nutinka dėl nestabilaus ar per aukštai iškelto krovinio. Kartais palaidas krovinys tiesiog krenta ant operatoriaus. Daug traumų įvyksta dėl susidūrimo su kitais darbininkais – juk šakės iš už kampo išlenda anksčiau nei operatorius gali pamatyti, ar kas ateina. Dėl to šakinių krautuvų operatoriams privalomi kursai, kuriuose didelis dėmesys skiriamas saugumui. Be to, krautuvai vis dažniau turi papildomas saugumo technologijas, galinčias aptikti pėsčiuosius.

Skirtingi šakinių krautuvų varikliai

Šakiniai krautuvai, kaip ir automobiliai, gali būti varomi įvairių energijos šaltinių pagalba. Vidaus degimo varikliai, žinoma, ir šiame sektoriuje išlieka labai populiarūs. Patys didžiausi krautuvai, dirbantys uostuose, karinėse bazėse, statybų aikštelėse, dažniausiai yra dyzeliniai. Mažesni gali būti benzininiai ar varomi dujomis.

Balionas gale skirtas suskystintoms naftos dujoms laikyti (Snowmanradio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sandėliuose vis daugiau elektrinių šakinių krautuvų. Darbui viduje jie puikiai tinka, nes veikia tyliai ir neišmeta sveikatai žalingų dujų. Be to, po truputį populiarėja krautuvai su vandenilio kuro elementais. 2024 metais skaičiuota, kad pasaulyje yra apie 50 tūkstančių vandenilinių krautuvų ir jų skaičius po truputį auga.

Kiti įrankiai

Šakinis krautuvas yra specializuota mašina, bet ir ją galima išmokyti naujų triukų. Jų šakės yra keičiamos ir vietoje jų galima montuoti kitus agregatus. Pavyzdžiui, kartais ten montuojama speciali platforma žmonėms pakelti. Arba specialus keltuvas statinėms. Kai kurie šakiniai krautuvai gali dirbti ir su griebtuvais, sniego peiliu ar net pūstuvu.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia