Daugelis jūsų perkamų daiktų kažkuriuo savo gyvenimo metu buvo sunkvežimyje. Ilgų nuotolių sunkvežimiai yra tarsi ekonomikos kraujo kūneliai, išnešiojantys tai, kas svarbu. Sunkvežimius keliuose matote dažnai, bet ar daug apie juos žinote? Štai 7 dalykai, kurie nustebins žmones, kurie vairuoja tik lengvuosius automobilius.
Tarp Nodum.lt skaitytojų yra daug ilgųjų reisų vairuotojų – jei esate vienas iš jų, šis straipsnis nėra skirtas jums. Niekas negimė žinodamas visko, o šioje svetainėje mes dalijamės smalsumu. Pavyzdžiui, ar pastebėjote, kad šoniniai sunkvežimių ir autobusų veidrodėliai skiriasi? O ar kada susimąstėte, kodėl sunkvežimiai (kaip ir autobusai bei traktoriai) beveik visada yra varomi galiniais ratais? Štai dar 7 įdomūs faktai, dažnai nežinomi žmonėms, kurie nevairuoja sunkvežimių.
Ar dažnai keičiate variklio alyvą?
Įprastai automobilio variklio alyva keičiama kas 8-15 tūkstančių kilometrų – gamintojai retai nurodys didesnį intervalą. Šie skaičiai nė iš tolo neprilygsta sunkvežimiams.
Ilgų nuotolių sunkvežimis tarp variklio alyvos keitimo nuvažiuoja iki 100-150 tūkstančių kilometrų. Galite įsivaizduoti, kad jei taip būtų ir su lengvaisiais automobiliais, dažna 10 metų senumo mašina važinėtų su originaliais (techniškai, antraisiais) tepalais. Tokie ilgi serviso intervalai sunkvežimiams yra būtini, kad netektų stoviniuoti kiekvieno reiso metu.
Tik kaip tai įmanoma? Viskas labai paprasta – sunkvežimio variklio darbiniai sūkiai yra gerokai žemesni – retai pakyla virš 1,5 tūkstančių apsisukimų per minutę. Taigi, vaizdžiai tariant, variklis savo alyvos nesukramto. Žinoma, sunkiau dirbantys sunkvežimiai į techninį aptarnavimą keliauja dažniau, o kai kurie gamintojai rekomenduoja alyvą keisti kas 30-60 tūkstančių kilometrų.
Rimta rida
Statistika rodo, kad vidutinis europietiškas kasdien naudojamas automobilis per metus nuvažiuoja 9-15 tūkstančių kilometrų. Taigi, 150 tūkstančių kilometrų rida 10 metų senumo automobiliui yra daugmaž standartinė. Gaila, bet šiuolaikiniam vidaus degimo varikliui maždaug tuo metu gali prasidėti rimta vidurio amžiaus krizė.
Bet sunkvežimiai į tokius skaičius nekreipia dėmesio. Prisiminkite, kad maždaug ties tokia rida tik būtų keičiama variklio alyva. Neretas 5-6 metų sunkvežimis yra prasukęs jau milijoną kilometrų – gerokai daugiau nei galima tikėtis iš lengvojo automobilio variklio.
Vėlgi, už tai reikėtų dėkoti ypatingai žemiems sunkvežimių variklių darbiniams sūkiams – kai mažiau judesio, mažiau trinties, tai mažiau ir susidėvėjimo. Varikliai vis tiek susidėvi ir yra perrenkami – sunkvežimių varikliai yra sukurti santykinai lengvam kapitaliniam remontui.
Dėvėdami padangas sunkvežimiai lėtėja
Tikrai esate matę situaciją, kai greitkelyje 90 km/val. greičiu važiuojantis sunkvežimis lenkia kitą važiuojantį gal tik 88 km/val. greičiu. Taip kartais nutinka dėl to, kad lėtesnis sunkvežimis turi labiau susidėvėjusias padangas.
Maksimalus leistinas greitis sunkvežimiams – 90 km/val. Tam, kad jo neviršytų, sunkvežimiai turi elektroninius ribotuvus, pagrįstus spidometro rodmenimis. Problema ta, kad ilgus atstumus važiuojantys sunkvežimiai palyginti greitai dėvi savo padangas, o dildamos jo mažėja. Taigi, tie patys variklio/transmisijos sūkiai užtikrina mažesnį greitį – nors spidometras rodo 90 km/val., GPS sistema atskleidžia, kad tai – netiesa.
Tiesa, kai kurie vairuotojai pasakoja, kad griežtesnį greičio apribojimą kartais sukuria darbdaviai, siekdami sutaupyti degalų.
Beje, šalia greitkelių tikrai esate matę sunkvežimių padangų atplaišų. Žinoma, dažniausiai jas palieka netvarkingi vairuotojai. Tačiau kartais vairuotojas gali net nepastebėti, kad kuri nors sudvigubintų ratų padanga atsisveikino su gyvenimu. Pakeisti ratą atsarginiu užtrunka pakankamai ilgai – pažiūrėkite, kiek čia varžtų.
Ar žinote, kam skirtos tos plastikinės rodyklės?
Oriniai stabdžiai
2006-aisiais metais JAV atliktas tyrimas parodė, kad beveik 30 % sunkvežimių avarijų yra susijusios su stabdžių sistemos gedimais. Keista, bet dažnai juos sukelia patys vairuotojai, laikantys stabdžius ilgose nuokalnėse (patariama stabdyti varikliu). Tačiau tai nereiškia, kad sunkvežimių stabdžių sistemos yra iš prigimties nesaugios.
Jūsų automobilis turi hidraulinius stabdžius (kada paskutinį kartą tikrinote skysčio lygį?), sunkvežimis – orinius. Ir kartais tai galite išgirsti – pastabdęs sunkvežimis nusičiaudi. Pneumatiniai stabdžiai efektyviau stabdo tokio svorio mašinas ir yra patikimesni – nėra skysčio, kurio netekus stabdžiai nustotų veikti. Pneumatinius stabdžius naudoja ne tik sunkvežimiai, bet ir autobusai, kitas sunkusis transportas.
Daug degalų didelei mašinai
Nieko keisto, kad sunkvežimiai turi didelius degalų bakus. Ilgos kelionės, sunkūs kroviniai, dideli varikliai – visa tai susiveda į didelį degalų poreikį. Bet ar atspėtumėte, kiek degalų gali pasiimti sunkvežimis?
Degalų bakų konfigūracijų būna labai įvairių – užsakydami sunkvežimius pirkėjai turi iš ko rinktis. Bet įprastas jūsų kelyje matomas vilkikas tikriausiai gali pasiimti 900-1400 litrų dyzelino (arba net šiek tiek daugiau). Ši talpa padalinama į du bakus, esančius už vilkiko kabinos. Vienas jų dažniausiai yra mažesnis, nes šalia jo yra išmetamųjų dujų apdorojimo skysčio (AdBlue) talpa.
Tiesa, tie du bakai yra sujungti į bendrą sistemą. Nors variklis geria tik iš vieno bako, degalų lygis abejuose krenta vienodai. Bet užsukęs į degalinę vairuotojas turi pripildyti abu bakus, nes jiems išsilyginti reikėtų per daug laiko.
Keli šimtai kilogramų sniego
Vilkikai ir jų puspriekabės turi pakankamai plokščią stogą. Galite įsivaizduoti, kaip gerai ant jo gula sniegas. Purų šviežią sniegą greičiausiai nupūs vėjas, bet sunkesnio sniego sluoksnį tenka pašalinti. Ir tai savaime yra pavojinga – dirbti ant slidaus paviršiaus maždaug 4 metrų aukštyje nėra nei patogu, nei saugu.
Tarkime, kad per porą dienų ant su puspriekabe stovinčio sunkvežimio susidarė 10 cm storio sniego sluoksnis. Standartinės puspriekabės stogo plotas – maždaug 34 kvadratiniai metrai. Vilkiko stogo plotas – 5-6 kvadratai. Taigi, kalbame apie maždaug 4 kubinius metrus sniego – toks dangaus dovanų kiekis gali sverti apie 200 kg. Arba daugiau, jei yra drėgnas. Egzistuoja saugių sniego šalinimo priemonių, bet jos prieinamos ne visose aikštelėse.
Didesnė bagažinė nei Volkswagen Golf
Tai, kad sunkvežimis kabinoje turi daug erdvės daiktams, nieko nenustebins – juk vairuotojai čia, galima sakyti, gyvena. Bet kokio dydžio bagažinę galima pasiekti iš lauko?
Kai kurių sunkvežimių šone galima pastebėti papildomus liukus, sumontuotus už kabinos durų – ten yra dideli bagažo skyriai. Štai didesni Mercedes-Benz Actros ten turi bagažo skyrius, kurių bendra talpa – iki 420 litrų. Taigi, vien ten Actros turi daugiau talpos kroviniams nei yra 8-os kartos Volkswagen Golf bagažinėje. Tą erdvę galima pasiekti ir iš vidaus, pakėlus vairuotojo lovą.
Bet tai – dar ne viskas. Virš priekinio stiklo Actros turi dar 332 litrų erdvę įgulos daiktams. O kur dar daugybė mažesnių skyrių asmeniniams daiktams ir maistui, išdėstytų per visą vilkiko kabiną.
Taigi, galbūt po šio straipsnio turėsite geresnį supratimą, kad sunkvežimiai nėra tik dideli automobiliai. Tai yra daug įdomių savybių turinčios mašinos, su kuriomis arčiau susipažįsta nedaugelis.
Jums patinka Nodum.lt straipsniai? Pasvarstykite galimybę tapti svetainės rėmėju – tai labai lengva padaryti Contribee platformoje. Užtruksite tik porą minučių ir galėsite džiaugtis prisidėję prie nepriklausomos lietuviškos svetainės apie techniką ir daiktus.
