Fejerverkai dangų margina įvairiomis progomis. Kartais jie akį džiugina per įvairias asmenines šventes – gimtadienius, vestuves, išleistuves. Dažniau fejerverkus matome per didžiausias visuotines šventes – nepriklausomybės dienas, Naujuosius metus. Fejerverkai sprogsta įvairiomis spalvomis, bet ne ryškiai mėlyna. Kodėl?

Amerikiečių kariams skirti mėlyni liepos 4-osios fejerverkai Japonijoje. (U.S. Air Force photo, Wikimedia)

Fejerverkai – tai pramogai naudojami pirotechnikos gaminiai. Lietuvoje fejerverkai iš tikrųjų yra labai populiarūs ir yra leidžiami pačiomis įvairiausiomis progomis. Ypač daug fejerverkų nušviečia dangų Naujųjų metų naktį, kai žmonės tyliai kuria pažadus.

Šis straipsnis yra apie fejerverkus ir tai, kodėl jie niekada nenušviečia dangaus ryškiai mėlyna spalva. Tačiau jei turite laisvą pusvalandį, galite paklausyti naują Pirmadienio Mazgo tinklalaidės dalį apie naujametinius pažadus ir tai, ko Nodum.lt sieks 2022-aisiais:

Gebėjimas valdyti ugnį žmones domino nuo seniausių laikų. Žinoma, ugnis – tai šiluma, šviesa, apsauga ir saugiai paruoštas maistas. Tačiau žmonės jau daug amžių naudoja ugnį ir pramogai. Dar 1-ame mūsų eros amžiuje ugnies pasirodymai buvo rengiami Jeruzalėje. Tuo tarpu Kinijoje Hanų dinastijos valdymo metu (206 m. pr. Kr.-220 m.) į ugnį buvo metami bambukų stiebai, kurie degdami sproginėjo ir žiežirbavo. Maždaug tuo metu kinai išmoko gaminti ir spalvotus dūmus – tos pačios cheminės medžiagos po kelių šimtmečių buvo naudojamos spalvotų fejerverkų gamybai.

Žinoma, pirmieji tikri fejerverkai, kurių pagrindu tapo parakas, taip pat buvo sukurti Kinijoje, bet jau Songų dinastijos valdymo metais (960-1279 m.) Tuo pat metu atsirado ir pirotechniko profesija, nes kurti bambukų, parako ir popieriaus fejerverkus buvo sudėtingas menas ir mokslas. Spalvoti fejerverkai greičiausiai atsirado 14 amžiuje. Maždaug tada fejerverkai pradėti kurti ir Europoje, nors Senajame žemyne jie kaip didikų pramoga ir iškilmingų balių puošmena paplito tik 17 amžiuje.

Fejerverkai Temzėje, 1749 metai, Londonas. (Wikimedia)

Šiais laikais fejerverkai pasižymi įvairiomis formomis, dydžiais ir spalvomis. Naujųjų metų naktį danguje matysite daug raudonų, žalių, rausvų ir geltonų fejerverkų. Tikriausiai bus ir melsvų, bet ta mėlyna nebus tokia sodri ir ryški, kaip, pavyzdžiui, raudona. Tiesą sakant, sukurti ryškiai mėlynus fejerverkus yra labai sudėtinga.

Ryškiai mėlynų fejerverkų nebūna?

Fejerverko užtaisą sudaro kelios pagrindinės dalys – parakas, pigmentas, detonatorius ir konstrukcinės medžiagos (klijai, kartonas, molis). Parakas ar kita jo funkciją atliekanti sprogstanti medžiaga turi ne tik susprogdinti fejerverką, kad jis danguje užimtų tam tikrą erdvę, bet ir įkaitinti pigmentinius chemikalus, kad šie sušvytėtų numatyta spalva. Karštis yra būtinas spalvos intensyvumui – kuo temperatūra aukštesnė, tuo fejerverko spalvos bus ryškesnės.

Žalia, geltona ir raudona – pirotechnikos spektaklis. (Fieldington, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Skirtingos spalvos išgaunamos naudojant skirtingas medžiagas. Pavyzdžiui, raudonos spalvos fejerverkų pigmentas yra stroncio chloridas. Užtaiso sprogimo metu jis įkaitinamas iki kelių šimtų laipsnių Celsijaus ir gali nušvisti labai ryškiai. Stroncio chloridas raudonai švyti net įkaitintas iki 800 laipsnių – tokios aukštos temperatūros fejerverkams net nereikia. Žali fejerverkai kuriami pasitelkiant bario chloridą, balti – titano, aliuminio, berilio ar magnio miltelius, geltoni – natrio nitratą, violetiniai – kalio ar rubidžio nitratą. Visos šios medžiagos yra pakankamai stabilios ir atlaiko didelį karštį, todėl naktiniame Naujųjų metų danguje gali nušvisti labai ryškiai. Tuo tarpu mėlyna spalva yra šiek tiek labiau problematiška.

Matoma melsva spalva – vario chloridas. (Thomas Bresson, Wikimedia(CC BY 3.0)

Spalvingoji mėlynų fejerverkų medžiaga – vario chloridas. Jo pagalba danguje galima sukurti mėlyną šviesą, bet ji niekada nėra labai ryški. Vario chloridas tiesiog nėra labai stabili medžiaga – pasiekusi didesnę temperatūrą ji ima skilti. Taigi, idealios mėlynų fejerverkų temperatūros langas nėra labai didelis. Ryški spalva sukuriama tik aukštesnėje temperatūroje, bet ten vario chloridas jau taip gražiai mėlynai nebedega.

Žinoma, pirotechnikai galvoja, kuo pakeisti vario chloridą. Tačiau pigių, stabilių ir saugių mėlynai degančių medžiagų nėra daug. Būtų galima naudoti arseną, bet tai – labai toksiškas elementas. Taigi, bent jau kol kas ryškiai mėlynų fejerverkų nepamatysime. Tiesa, fejerverkų meistrai šią problemą apeina pasitelkdami kelis triukus. Pavyzdžiui, mėlyni fejerverkai gali būti išryškinti kontrastuojant juos su baltais.

Mėlyni fejerverkai dažnai kombinuojami su šviesesniais, ryškesniais fejerverkais. (Standard2211, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Dėl su pirotechnika siejamos taršos  21 amžiaus pradžioje fejerverkai praranda gerbėjus. Fejerverkai išmatuojamai blogina oro kokybę – tos dalelės yra žalingos ir gamtai, ir žmonėms. Tačiau fejerverkai teršia ne tik orą – jie palieka daugybę šiukšlių ir ne visos jos yra lengvai perdirbamos. Be to, fejerverkai sukuria daug akustinės taršos, kuri kenkia gyvūnams, kūdikiams ir įvairių ligų kamuojamiems žmonėms. Dėl šių priežasčių dabar fejerverkai vis dažniau keičiami šviečiančių dronų ir lazerių pasirodymais.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia