Tuščio lauko gale stovi karinė mašina. Staiga ji paleidžia raketą, paskui save tempiančią ilgą storą virvę. Šis vaizdas gali atrodyti šiek tiek keistai, bet tai – naudingas minų laukų eliminavimo įrankis.
Nors 1997 metais pasirašyta Otavos sutartis draudžia sausumos minų naudojimą, ją pasirašė tik 133 šalys ir ne visos ją ratifikavo. Taigi, sausumos minos vis dar yra plačiai naudojamos ir šių dienų karyboje. Kur yra nuodas bus sukurtas ir priešnuodis – minų laukai naikinami specialia inžinerine technika ir, žinoma, sprogmenimis. Būtent tai ir yra ta stora raketa ištiesiama virvė – tai yra minų šalinimo užtaisas.
Tai – lankstus sausumos minų detonavimo užtaisas, dažnai vadinamas angliška santrumpa MICLIC (nuo mine-clearing line charge). Tokius užtaisus gamina ir naudoja kelios šalys. Pavyzdžiui, turkiškas MKE TAMGEÇ, britiškas Python bei amerkietiškas M58 MICLIC yra gerai žinomi minų laukų naikinimo būdai.
Kažką panašaus britai ir kanadiešiai kūrė dar Antrojo pasaulinio karo antroje pusėje. Pirmosios sistemos buvo ne tokios elegantiškos ir reikalavo nemažai rankų darbo. Tekdavo naudoti sunkius ir nelanksčius vamzdinius sprogmenis. Vėliau sukurtos žymiai efektyvesnės sistemos. Pavyzdžiui, britiškas minų naikintojas Conger buvo šiek tiek panašus į šiuolaikinius atitikmenis. 127 mm raketa per įtartiną lauką ištiesdavo 51 mm žarną. Tuomet ji būdavo pripildoma skystais sprogmenimis – nitroglicerinu. Conger detonavimas, paprastai tariant, ištaškydavo šalia gulėjusias minas. Conger Antrojo pasaulinio karo metu buvo naudojamas Normandijoje, kur pasirodė kaip efektyvus minų šalinimo įrankis. Kita vertus, nitroglicerinas 822C buvo labai pavojingas jį naudojusiems kariams.
Šeštajame dešimtmetyje britai pristatė dar efektyvesnę minų laukų naikinimo įrangą, pavadintą Giant Viper. Tai – priekaboje, kurią galima vilkti įvairia technika (pavyzdžiui, Centurion tanku), sumontuota raketa su 250 metrų ilgio žarna su keliais šimtais plastikinių sprogmenų kilogramų viduje. Skystas nitroglicerinas tapo nebereikalingu, bet ir stabilesni plastikiniai sprogmenys šarvuotų mašinų viduje nėra pageidaujami – jų vežimas priekaboje yra saugesnis. Sprogęs Giant Viper išvalydavo maždaug 6 x 200 m taką, kuris tuomet būdavo patikrinamas kitais minų naikinimo įrankiais. Technika ir pėstininkai šviežiai išvalytu taku galėjo keliauti saugiai ir greitai. Giant Viper su laiku buvo pakeistas modernesniu ir iki šiol naudojamu Python, kuris išvalo 7 x 200 m plotą ir naudoja kulkoms ir kitiems mechaniniams pažeidimams atsparesnius sprogmenis.
Amerikiečių M58 MICLIC, naudojamas nuo 1988 metų, savo funkcija ir veikimo principu yra identiškas britiškam, bet išvalo maždaug 8 x 100 metrų plotą. Vienoje 107 metrų juostoje yra apie 800 kg plastikinių sprogmenų C4. Britiškas Python turi apie 1455 kg sprogmenų, bet yra daugiau nei dvigubai ilgesnis. Tuo tarpu turkiška minų šalinimo sistema MKE TAMGEÇ yra daug mobilesnė, sveria vos 65 kg, bet išvalo 0,4 x 55 metrų plotą. Įprastai MICLIC sprogmenys yra detonuojami elektra, bet dauguma jų turi ir papildomus atsarginius detonatorius.
Sausumos minos įprastai sprogsta nuo slėgio – kai kas nors užlipa ar užvažiuoja. Bet stiprus prieš-mininio užtaiso sprogimas taip pat sukelia stiprią detonacijos bangą. Kartais šios juostos yra dvigubinamos, kad būtų pasiektas didesnis gylis ar susprogdintos papildomus saugiklius turinčios minos. Be to, šios sistemos gali būti naudojamos ir pastatų griovimui ar pasenusios amunicijos utilizavimui.
Taigi, MICLIC – tai labai naudingi karo inžinerijos sprogmenys, greitai ir saugiai susitvarkantys su minų laukais. Nors daugelis šalių seniai uždraudė sausumos minas, jos tebėra naudojamos. Todėl ir technika jiems naikinti turi būti vystoma.