F1 lenktynės su didžiausiu dalyvių skaičiumi – dabar tai būtų neįmanoma

10 komandų ir 20 bolidų – prie šių skaičių Formulės 1 gerbėjai ir organizatoriai jau seniai spėjo priprasti. Bet 21-ojo amžiaus pradžioje Formulėje 1 varžėsi 11 komandų, anksčiau – dar daugiau.

Dalyvavimas Formulėje 1 yra griežtai reguliuojamas, beprotiškai brangus ir kruopščiai planuojamas. Organizacija nenori, kad komanda bankrutuotų sezono viduryje ar dalyvautų su tokiu bolidu, kuris nė iš tolo neprilygsta varžovams, net jei ir atitinka būtinus saugumo standartus. Taigi, norinčių ir galinčių prisijungti prie Formulės 1 nėra daug. Tiesą sakant, lengviausias būdas naujai kompanijai įsilieti į aukščiausią automobilių sporto šaką yra kitos komandos ir jos gamybinių, marketingo, kitų pajėgumų bei talento pirkimas. Todėl vardai gali keistis, bet net ir po 5-10 metų šis teiginys greičiausiai liks tiesa – Formulėje 1 yra 10 komandų ir kiekviena iš jų turi po 2 bolidus.

2022-ųjų rugpjūtį buvo pranešta, kad nuo 2026-ųjų Audi jungiasi prie Formulės 1 ir milijonai F1 gerbėjų pakėlė ausis. Iš pradžių Audi prisijungs kaip variklių tiekėjas, o ne visavertė komanda, bet tikėtina, kad vėliau Audi vardas papuoš ir kurį nors garažą techninio aptarnavimo juostoje. Tai pasiekti bus žymiai lengviau perkant jau egzistuojančią ir veikiančią Formulės 1 komandą, todėl greičiausiai komandų skaičius ir tada liks nepakitęs – 10 komandų ir 20 bolidų.

Ir tas pastovumas yra pakankamai naujas dalykas. Dar 2010 metais prie starto linijos stodavo 24 bolidai iš 12 komandų. Amžiaus pradžioje Formulėje 1 dalyvavo 11 komandų, 1995-aisiais – 13. Anksčiau reikalai buvo labiau komplikuoti, nes komandos dažnai keitėsi ir sezono metu. Tačiau daugiausia dalyvių Formulės 1 lenktynėse rastume daug seniau – tada, kai komandų reglamentavimas ir reikalavimai norintiems dalyvauti buvo visiškai kitokie.

Kurios F1 lenktynės turėjo daugiausiai dalyvių?

Modernios Formulės 1 pradžia laikomi 1950-ieji. Tais laikais į lenktynes atvykdavo ir vienkartiniai dalyviai, kurie čempionatu labai nesidomėdavo. Dažnai bolidai priklausė patiems dalyviams arba jie juos nuomojosi, kad galėtų palenktyniauti bent kokiose nors lenktynėse.

1953-iųjų Vokietijos Grand Prix lenktynėse dalyvavo net 34 bolidai – daugiau nei bet kuriose kitose F1 lenktynėse prieš tai ar po to. Skamba kaip košmaras, kuris turėtų pasibaigti automobilių ir kūnų koše, tačiau 22,8 kilometrų ilgio Niurburgringo trasoje tilpo visi. Be to, oras buvo palankus lenktynėms – buvo sausa, saulėta, bet ne per karšta.

Tose lenktynėse dalyvavo nemažai vietinių vokiečių, kurie tiesiog norėjo bent trumpam tapti šio sporto dalimi. Pavyzdžiui, Ernstas Loofas, inžinierius prisidėjęs prie 1936-1940-ųjų sportinio BMW 328 kūrimo, dalyvavo 1953-iųjų Vokietijos Grand Prix su Veritas bolidu. Tai buvo pirmosios ir paskutinės jo Grand Prix lenktynės – jokių ambicijų visa jėga pasinerti į šį sportą 45-erių Loofas neturėjo. Nemažai vietinių 1953-iųjų Vokietijos Grand Prix dalyvių dalyvavo tik čia vykstančiose lenktynėse.

Tos lenktynės, beje, buvo pakankamai svarbios. Tai buvo septintosios lenktynės 1953-iųjų iš devynių. Alberto Ascari su Ferrari jau stipriai pirmavo čempionato įskaitoje, todėl geras rezultatas jam būtų užtikrinęs čempiono titulą. Ir užtikrino – Ascari nepelnė taškų, bet jų negavo ir pagrindiniai jo varžovai, todėl kirtęs finišo liniją italas galėjo būti užtikrintas, kad apgynė čempiono titulą. Ascari buvo vienas iš Formulės 1 pradininkų, dalyvavęs ir debiutiniame 1950-ųjų sezone.

1953-iųjų Vokietijos Grand Prix lenktynes laimėjo kitas Ferrari italas Nino Farina – tai buvo paskutinė pirmojo Formulės 1 čempiono pergalė, nors jis F1 lenktyniavo iki 1956-ųjų. Beje, ar žinojote, kad Nino Farina pristatė Alfa Romeo karinį visureigį? Antrą vietą užėmė argentinietis Juan Manuel Fangio su Maserati, o britas Mikeas Hawthornas su Ferrari liko trečias. Daug Ferrari? Tose lenktynėse jų buvo net 7.

Taigi, daugiausiai dalyvių turėjo 1953-iųjų Vokietijos Grand Prix. Mažiausiai – 2005-ųjų Jungtinių Valstijų Grand Prix – ten dėl nesutarimų su padangų gamintojais prie starto linijos stojo tik 6 bolidai ir tai buvo lenktynės be jokių lenkimų.

Kitas būdas išplėsti dalyvių skaičių F1

Formulės 1 infrastruktūra galėtų būti išplėsta iki didesnio dalyvių skaičiaus. Tai kainuotų, bet būtų įmanoma, jei tik atsirastų naujų organizacijų, kurios galėtų įsilieti į Formulę 1. Tačiau yra ir kitas būdas padidinti lenktynininkų skaičių prie starto linijos.

F1 lenktynininko karjera gali būti pakankamai ilga, todėl kartų kaita čia vyksta lėtai. Daugybė jaunų vairuotojų varžosi vos dėl kelių laisvų vietų, kurios gali atitekti ne geriausiems, o tiems, kurie su savimi į komandą atsineša dideles investicijas. Turtingų tėvų vaikai ir stiprius rėmėjus turintys lenktynininkai pasiekimų trūkumą kompensuoja pinigais ir vietą F1 bolide tiesiog nusiperka, nes kitaip jos negautų – juk Formulėje 1 varžosi vos 20 vairuotojų.

Toto Wolffas, Mercedes F1 komandos vadovas, siūlo išeitį – išplėsti bolidų skaičių komandose iki 3 ir taisyklėse numatyti, kad bent vieną komandos automobilį privalo vairuoti naujokas. Tai suteiktų galimybę didesniam jaunų lenktynininkų skaičiui ir pagyvintų lenktynes. Aišku, reikėtų didelių taisyklių pakeitimų, bet tai tikrai būtų įmanoma.

Tačiau yra priežasčių, kodėl F1 komandos turi po du bolidus. Net atsarginių bolidų šiais laikais nebėra. Trečias lenktynininkas padidintų komandų išlaidas ir logistikos kaštus, todėl prieštaraujančių šiai idėjai F1 viduje tikriausiai yra daugiau nei pritariančių.