Smėlio maišo numetimas nuo baliono krepšio yra ne viename animaciniame filmuke matytas motyvas. Kartais herojai tais balastiniais smėlio maišais bando pataikyti į savo priešus. Tačiau pakėlę akis į padange tingiai skrendantį karšto oro balioną smėlio maišų ant jo krepšio nepamatysite.
Smėlio maišai galėtų būti rišami prie pinto karšto oro baliono krepšio – jie yra pakankamai tvirti. Bet ar žinote, kodėl ir 21-ame amžiuje, kai turime tiek daug pažangių kompozitinių medžiagų, karšto oro balionai vis dar naudoja iš natūralių vytelių pintus krepšius?
Tie smėlio mašai, kuriuos galbūt matėte kokiame filmuke apie Tomą ir Džerį, būtų naudojami kaip balastas, padedantis valdyti skrydžio aukštį. Numetei kokį maišą, atsikratei svorio, ir kyli aukštyn, kad išvengtum susidūrimo su namu ar aukštos įtampos laidais. Tačiau karšto oro balionams tokio balasto nereikia.
Karšto oro balionas skrydžio aukštį reguliuoja dviem pagrindinėmis priemonėmis. Kylant aukštyn naudojami dujų degikliai, kurie šildo orą:
Kuo šilto oro daugiau, tuo greičiau balionas kyla aukštyn. Taigi, artėdamas prie kokios nors kliūties (tarkim, namo), pilotas nuspaudžia degiklio rankeną ir orlaivis ima kilti.
Oras balione natūraliai po truputį vėsta ir jei niekas jo nebešildys, orlaivis ims leistis. Norint leistis greičiau reikia atidaryti baliono kupolo viršūnėje esančią angą, per kurią išleidžiamas karštas oras:
Visa tai vyksta labai mikliai – degikliai gali balioną staiga kilstelti aukštyn, o plačiai atidarytas liukas viršuje greitai sumažina skrydžio aukštį. Smėlio maišai karšto oro balionams nėra reikalingi – tai būtų tik papildomas svoris, reikalaujantis papildomų išlaidų dujoms. Tačiau filmukų kūrėjai šįkart neišsigalvojo – tiesiog jūs viską prisimenate ne taip.
Beje, ar žinote, iš kur animacijos kūrėjai nusižiūrėjo tas apvalias bombas su ilgu knatu?
Kokie balionai skraido su smėlio maišais?
Karšto oro balionams smėlio maišų nereikia, bet karšto oro balionas nėra vienintelis tokios formos orlaivis. Smėlio maišus naudoja dujiniai balionai, kurių galimybės pakilti virš kliūčių yra labai ribotos.
Karštas oras kyla aukštyn – šį principą naudoja karšto oro balionai. Bet aukštyn kyla ir už orą lengvesnės dujos – šį principą naudoja dujiniai balionai. Tos dujos istoriškai buvo vandenilis arba anglies dujos, vėliau – helis.
Dujiniai balionai pirmam skrydžiui pakilo beveik tuo pat metu kaip ir jų karšto oro broliai. 1783-iųjų rugpjūtį prancūzai Jacques Charlesas ir Lesas Frèresas Robertas į viršų iškėlė savo dujų balioną be keleivių ar krovinio, o jau gruodžio 1 dieną naujuoju orlaiviu pakilo patys. Nuo pirmojo pilotuojamo karšto baliono skrydžio buvo praėję vos 10 dienų. Skrydžiai dujiniais oro balionais tapo savotiška 19 amžiaus pramoga ir pasirodymų įrankiu. Savaime aišku, dujinius balionus, kaip ir karšto oro balionus, žmonės naudojo ir karybai. Bet šis straipsnis ne apie tai.
Dujinių balionų privalumas – gebėjimas ore išsilaikyti ilgą laiką. Karštas oras iš karto pradeda vėsti. Tuo tarpu vandenilis lieka vandeniliu, helis – heliu. Dujos po truputį sunkiasi per baliono siūles, bet dujinis balionas vis tiek ore gali išsilaikyti ilgiau. Aišku, dujiniai balionai turi ir trūkumų – jie negali greitai pakilti aukštyn, nes savo krepšyje neturi jokio stebuklingo prietaiso, kuris galėtų greitai pagaminti papildomų dujų. Todėl ir buvo naudojamas smėlio maišų balastas.
Balionai – tiek dujiniai, tiek karšto oro – yra sunkiai pilotuojami. Jie yra priklausomi nuo vėjo ir manevro galimybės yra labai ribotos. Tačiau karšto oro balionas bent jau turi tą galimybę greitai pakilti aukštyn. Dujinis balionas gali tik greitai nusileisti, po truputį išleisdamas dujas. Jei jau tenka greitai pakilti, dujinis balionas turi atsikratyti balasto.
Tiesa, tai vykdavo ne taip, kaip rodo filmai. Balastą reikėdavo išmesti atsargiai, kad šis ant ko nors nenukristų ir nesukeltų tragedijos. Iš didesnio aukščio maišai niekada nebuvo metami – iš jų buvo išberiamas smėlis. Visą maišą buvo galima numesti tik iš labai nedidelio aukščio.
Dujiniai balionai niekur nedingo. Jie niekada nebuvo tokie populiarūs kaip karšto oro balionai, nes gauti propano lengviau nei vandenilio ar helio. Be to, tas itin degių dujų kupolas daug ką šiek tiek gąsdina. Taigi, šiuolaikiniai dujiniai balionai dažniausiai neatsikabina nuo juos su žeme siejančio lyno.
