Šaltasis karas istorikų taip vadinamas todėl, kad šis labai įtemptas laikotarpis neperaugo į tiesioginį karinį konfliktą tarp JAV ir jos sąjungininkių ir Sovietų sąjungos. Sovietų karo aviacija nesikėsino į Europos ar Amerikos miestus, o amerikietiški naikintuvai nesisukiojo virš Maskvos. Tačiau 1989 metais, Šaltajam karui artėjant prie pabaigos, sovietų MiG-23 Belgijoje nužudė 18 metų vaikiną.
Ši istorija yra labai keista, nes pati avarija nebuvo karinis susidūrimas. Sovietinis MiG-23 nebuvo ginkluotas ir pakilo ne kažkokiai kovinei misijai atlikti. Tačiau tai buvo labai pavojingas ir tragiškas incidentas.
Jei jums patinka įdomioji istorija, paskaitykite apie šiurpią sraigtasparnio katastrofą filmo „Prieblandos zona“ filmavimo aikštelėje. Taip pat sužinokite kaip Islandijoje, kuri neturi geležinkelių, galėjo įvykti net trys skirtingos traukinių avarijos. Ir su kuo geriau neiti obuoliauti – Šiaurės Korėja 1974 metais pavogė tūkstantį Volvo automobilių.
Mikojan-Gurevič MiG-23 yra didelis vienmotoris naikintuvas su keičiamo strėliškumo sparnais (gali juos suglausti greitesniam skrydžiui). MiG-23 ilgis – 16,7 metrai, sparnų ilgis (kai jie išskleisti) – beveik 14 metrų. Jo kabinoje sėdi vienas pilotas. Pakilęs ten, kur oras kiek retesnis, MiG-23 gali pasiekti 2 499 km/val. greitį. Ir net pilnai ginkluotas su pilnais degalų bakais MiG-23 gali nuskristi 1 500 km. MiG-23 pirmam skrydžiui pakilo 1967 metais ir pradėjo tarnybą 1970-aisiais.
1989-ieji – sovietų MiG-23 skrenda į Belgiją
1989-ųjų liepos 4-osios rytas, Bagičas, Lenkija. Sovietų pilotas Nikolajus Skuridinas ruošiasi įprastam suplanuotam skrydžiui MiG-23M naikintuvu. Bagičas yra visai nedidelis kaimelis, bet jis yra prie Baltijos jūros ir Sovietų Sąjungai tai buvo svarbus karinis aerodromas. Lenkija, kaip žinote, priklausė Varšuvos sutarties šalims ir ten nuolat veikė sovietų pajėgos.
Skuridinas buvo ką tik grįžęs iš atostogų. Nors jis buvo labai patyręs pilotas, tokie skrydžiai yra labai svarbūs įgūdžių išlaikymui ir gerinimui. Skuridino pilotuojamas MiG-23 paliko Bagičo aerodromo asfaltą maždaug 9:08. Netrukus jis išgirdo garsų pokštelėjimą kairėje pusėje ir pastebėjo, kad forsavimo kamera, padedanti lėktuvui pakilti, išsijungė. MiG-23 greitis ėmė kristi ir Skuridinas radijo ryšiu informavo vadovybę apie ketinimą katapultuotis. Gavęs leidimą jis tai ir padarė – leisdamasis parašiutu jis susižeidė ranką.
Sovietų generolams buvo pranešta apie prarastą MiG-23. Buvo teigiama, kad naikintuvas nukrito į Baltijos jūrą – kur nors, kur nekėlė pavojaus žmonėms. Tačiau tai nebuvo tiesa.
Piloto atsikratęs MiG-23 ne tik nenukrito, bet dar ir pradėjo kilti. Variklis nebečiaudėjo ir autopilotas nukreipė MiG-23 nosį aukštyn. Pabėgęs sovietų naikintuvas pasuko į Vakarus.
Netrukus nepilotuojamas MiG-23 jau buvo virš Rytų Vokietijos – kitos Varšuvos sutarties narės. Tik čia jį jau galėjo pastebėti NATO radarai. Jie matė, kad naikintuvas artėja prie Vakarų Vokietijos ir pakėlė Amerikiečių F-15 jo pasitikti. Iš pradžių buvo manoma, kad sovietų naikintuvas sienos nekirs, bet kirto – tuo metu, praėjus mažiau nei valandai po pakilimo, MiG-23 skrido 12 km aukštyje maždaug 740 km/val. greičiu.
Du F-15 naikintuvai, pilotuojami J. D. Martino ir Billo Murphy, nesunkiai prisigretino prie MiG-23 ir iš karto pastebėjo, kad jis neturi gaubto. Buvo akivaizdu, kad MiG-23 yra visiškai vienišas – atviroje kabinoje piloto nebuvo. Ką daryti su neginkluotu, bet nepilotuojamu naikintuvu?
Akivaizdus atsakymas – numušti. Tačiau buvo labai sunku prognozuoti, kur nukris 12 km aukštyje skrendantis lėktuvas. Tankiai apgyvendintose Vokietijos žemėse MiG-23 galėjo sukelti didelių nuostolių. Taigi, jis buvo stebimas ir skrido toliau. Greitai jis pasiekė Nyderlandus, o tada – Belgiją. F-15 laukė, kada sovietinis naikintuvas skrist virš vandens, tačiau vietoje to jis ėmė artėti prie Prancūzijos Lilio ir laukti nebebuvo kada. Amerikiečių pilotai žinojo, kad taip ilgai MiG-23 ore laikytis negali ir nukritęs Lilyje jis gali padaryti milžiniškos žalos. Tačiau didelio Prancūzijos miesto MiG-23 nepasiekė pats – pasibaigus degalams naikintuvas pasuko žemyn ir nukrito prie Kortreiko miesto Belgijoje, visai netoli Prancūzijos sienos.
MiG-23 trenkėsi į namą ir pražudė jame buvusį aštuoniolikmetį vaikiną. Tai – skaudi tragedija, beprasmė mirtis, tačiau viskas galėjo būti daug blogiau, jei nevaldomas MiG-23 būtų nukritęs tankiai apgyvendintoje vietoje.
MiG-23 skrydis tęsėsi beveik pusantros valandos. NATO šį naikintuvą stebėjo valandą. Tuo tarpu sovietų valdžia niekada neperspėjo Vakarų Vokietijos ar NATO apie link jų artėjantį nepilotuojamą lėktuvą. Nelaimių pasitaiko, tačiau apie tai būtina informuoti kaimynines šalis. Protestus sovietams reiškė ir Belgijos, ir Nyderlandų vyriausybės, pyko ir NATO. Tačiau, atrodo, sovietai nepranešė, nes manė, kad MiG-23 nukrito į Baltijos jūrą. Kita vertus, Belgijos užsienio reikalų ministras vėliau sakė, kad sovietai netgi neskubėjo atsakyti, ar MiG-23 yra ginkluotas „branduoliniais ar toksiškais“ ginklais.
Šį didžiulį tragišką skandalą šiek tiek sušvelnino tai, kad tai buvo 1989-ieji. NATO ir Varšuvos sutarties organizacijos santykiai nebebuvo tokie įtempti ir pasaulis buvo suinteresuotas nebloginti geopolitinės situacijos. MiG-23 pilotas Nikolajus Skuridinas išreiškė užuojautą žuvusiojo šeimai, sovietų atstovai atvyko į Belgiją susirinkti savo naikintuvo nuolaužų ir Sovietų Sąjunga kompensavo žalą – taip ši istorija ir baigėsi.
