Islandija yra viena iš retų Europos valstybių, kur traukiniais nekeliaujama. Ten niekada nebuvo traukinių stočių, miestus jungiančių geležinkelių, metro ar tramvajų. Ir nieko keisto – šalies gamtinės sąlygos ir net gyventojų skaičius geležinkeliams nėra idealiai tinkami. Keista tik tai, kad Islandijos transporto istorijoje yra net trys traukinių avarijos.

Garvežys vardu Minør Reikjavike. Šalies, kuri neturi ir niekada neturėjo geležinkelių, sostinėje.

Islandija yra ypatingai turistų mylima šalis. Saloje įsikūrusi valstybė pasižymi vulkaninių procesų suformuotu reljefu, unikaliais gamtos peizažais, įdomiu gyvenimo būdu. Islandijoje nėra greitkelių, bet būtent automobiliais keliaujama daugiausiai. Geležinkelių sistemos ten tiesiog nėra ir niekada nebuvo. Nodum.lt, beje, galite paskaityti 10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių daugelis nežino.

Islandijoje gyvena apie 372 tūkstančius gyventojų. Daugiau nei pusė jų gyvena sostinėje Reikjavike. Kiti miesteliai yra išsidėstę taip, kad sujungti juos geležinkeliais būtų sunku ir, galbūt, neprotinga. Be to, Islandijos gamta – tiek pustomi vulkaniniai pelenai, tiek aktyvūs ugnikalniai, tiek šiaurietiška žiema – atbaido nuo planų tiesti bėgius.

Islandijoje nėra ne tik geležinkelių, bet ir greitkelių. Ta šalis tiesiog nėra ideali tokiai transporto infrastruktūrai.

Islandija nėra vienintelė Europos šalis, neturinti veikiančio viešo geležinkelio. Andorą kerta tik pro šalį važiuojančių prancūziškų traukinių linija, San Marinas yra labai mažas, o Malta bei Kipras, panašiai kaip Islandija, yra nedidelės salos be geležinkelių. Bet Islandijoje buvo net trys traukinių avarijos ir apie vieną iš jų primena Reikjavike stovintis garvežys.

Reikjaviko uosto geležinkelio avarijos

Prie uosto Reikjavike, prisišvartavusių laivų fone, stovi mažytis vokiečių kompanijos Jung pagamintas garo lokomotyvas Minør:

1913-1928 metais Reikjavike dirbęs garvežys Minør.

Minør dabar stovi kaip savotiškas priminimas apie techninį geležinkelį, kadaise jungusį statomą Reikjaviko uostą su už miesto buvusiu karjeru. Minør ir jo brolis dvynys Pioner buvo pagaminti 19 amžiaus pabaigoje. Tuomet jie atvyko į Daniją ir netrukus buvo perkelti į Islandiją, kuri tuomet buvo Danijos teritorija.

Į Islandiją Minør ir Pioner buvo specialiai atgabenti uosto statyboms. Iš jų atvežamų akmenų bei žvyro 1913-1928 metais buvo statomos prieplaukos, bangolaužiai ir kita infrastruktūra. Tada Minør bei Pioner buvo išleisti užtarnauto poilsio.

Reikjaviko uosto statybų geležinkelio planas, nubraižytas dar 1904 metais. (N. P. Kirk, Wikimedia)

Pastebėsite, kad tai – maži garvežiai, važiuojantys siaura 900 mm vėže. Minør bei Pioner buvo sukurti darbui statybose ar kasyklose, o ne keleivių bei krovinių vežimui ilgais atstumais. Juk Islandija niekada neturėjo geležinkelių sistemos. Abu garvežiai, beje, yra išsaugoti ir yra geros kosmetinės būklės.

Tik vienas geležinkelio žiedas, du lokomotyvai ir 15 metų – apie kokias traukinių avarijas galima kalbėti? Pioner nukentėjo nuo vandalų, kurie skersai bėgių ištempė grandinę ir abu jos galus prispaudė akmenimis. Mažas lokomotyvas nenukirto grandinės ir nuriedėjo nuo bėgių. Sugauti vandalai teisinosi, kad tiesiog eksperimentavo ir nesitikėjo tokio rezultato. Jie teigė, kad anksčiau ant bėgių dėjo monetas bei lentas ir žavėjosi, kaip traukinys viską sutraiško.

Minør kurį laiką buvo apleistas, bet išsaugotas. Dabar jis traukia turistų žvilgsnius Reikjavike.

Minør irgi patyrė avariją, bet kitokiomis aplinkybėmis. Tai įvyko antrojoje uosto statybų laikotarpio pusėje. Tas geležinkelis buvo laikinas, keleiviai juo nebuvo vežiojami, todėl jo ilgaamžiškumu per daug nesirūpinta. Vienas supuvęs pabėgis tiesiog pasidavė neatlaikęs Minør svorio ir garvežys nuvažiavo nuo išsiklaipiusių bėgių. Šis faktas, beje, anksčiau buvo paminėtas Nodum.lt Instagram puslapyje, kurį jums tikrai reikėtų sekti.

Pioner ir Minør avarijos buvo smulkios, garvežiai greitai grįžo į darbą.

Traukinių susidūrimas Islandijoje

Traukinių susidūrimai yra labai reti, nes eismas geležinkeliais yra labai atidžiai planuojamas. Anksčiau, prieš elektroninių stebėjimo sistemų sukūrimą, jų pasitaikydavo dažniau, ypač labai intensyvaus eismo mazguose. Islandija neturi nei geležinkelių, nei intensyvaus traukinių eismo, tačiau vienas traukinių susidūrimas ten yra įvykęs. Ir, beje, 21 amžiuje.

2002-2009 metais Islandijos rytuose buvo statoma Kárahnjúkar hidroelektrinė. Tai – gana didelis inžinerinis objektas su penkiomis užtvankomis Jökulsá á Dal bei Jökulsá í Fljótsdal upėse. Šioms statyboms buvo nutiestas laikinas inžinerinis geležinkelis, kuriuo trys lengvi dyzeliniai traukiniai visą parą vežiojo žmones, įrankius ir medžiagas.

Statoma viena iš Kárahnjúkar hidroelektrinės užtvankų. (OddurBen, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

2004 metais tunelyje po Valþjófstaðarfjall kalnu įvyko pirmasis ir vienintelis traukinių susidūrimas Islandijos istorijoje. Darbininkų traukinys susidūrė su cementą vežusiu traukiniu. Smūgis nebuvo labai stiprus, bet trys žmonės vis tiek buvo nesunkiai sužeisti. Žinoma, avarijos priežastis buvo žmogiška klaida.

Geležinkeliai prie Kárahnjúkar hidroelektrinės vėliau buvo išardyti, lokomotyvai grąžinti juos išnuomojusiai Vokietijos bendrovei Schöma.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia